BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

39a. Gramatika

39a*** NOSINĖS  BALSĖS

Nosinės balsės rašomos žodžio pradžioje - priešdėliuose, žodžio viduryje - šaknyje ir žodžio gale - galūnėje.

……….. L E N T E L Ė

.NOSINĖS  BALSĖS žodžių  šaknyse - ………………..
Tai raidės, turinčios išnykusio nosinumo pažymėjimą -
ą,  ę,  į,  ų

1.  ą, ę rašomos žodžio šaknyje,  kai ir be kirčio tariamos ilgai (  ir tik  e s a m a j a m e laike)   - šąla, bąla, sąla, glęžta, gęsta, tręšta, tęžta, mąžta, šąšta. Jų yra ir daugiau: glęra, gvęra klęra, skąra, žabąla …
Pvz.; Šiandien š
ąla (esam.l.), vakar šalo (būt.k.l.), šaldavo (būt dažn.l.),  šals (būsim.l.).
Taip pat dalyviuose: šąląs, šąlanti, šalęs, šalusi,  šaldavęs, šaldavusi,  šalsiąs, šalsianti.

2. ą, ę, į rašoma, kai giminiškų žodžių šaknyje jos kaitaliojasi tarpusavyje  (visuose laikuose) -

mąstyti, drįsti, …. grįžti,…………………. tįsti,…….. …rąžytis, . tręšti
mįslė,…….drąsa, grąža, gręžti, …… tąsa,tęsti, įsiręžti,   trąša;
tąsa (tįsoti - būti nusitęsusiam, tysoti- gulėti lovoje)
Pvz. Dabar aš m
ąstau, vakar mąsčiau, dažnai mąstydavau, ryt mąstysiu -     Tiesioginės nuosakos esamasis, būtasis kartinis, būt. dažn. ir būsimasis laikai.
Liepiamoji nuosaka: tu mąstyk, drįsk… Tariamoji nuos.: jis,ji mąstytų, drįstų

3. ą, ę, į, ų rašoma, kai giminiškų žodžių šaknyje kaitaliojasi su an, en, in, un (kąsti-kanda, kęsti-kenčia, lįsti-lindo, siųsti-siunčia).

…….Aiškumo dėlei duosiu visas formas ( pvz., žodžio kęsti):
….Bendratis  -kęsti,
….Tiesioginė nuosaka -  Esam. l. (aš, tu, jis,ji) kenčiu, kenti, kenčia,
…..…………………………..Būtasis kart.l. - kenčiau, kentei, kentė,
…..…………………………..Būtasis dažn.l.- kęsdavau, kęsdavai, kęsdavo,
…..…………………………..Būsimasis l. - kęsiu, kęsi, kęs,
….Liepiamoji nuosaka -  tu kęsk, mes kęskime.
….Tariamoji nuosaka -   kęsčiau, kęstum, kęstų.

Nerašomos nosinės gresia, grasinti, nes čia kaitaliojasi ne ą, ę. į, o a, e, ė – graso, gresia, grėsė. Įsiminti: pasiryžta, įgrysta.

Įsidėmėti 7 žodžius- rašomos nosinės šaknyje, kai ir kirčiuotas, ir nekirčiuotas skiemuo tariamas ilgai : ąžuolas, žąsis, ąsotis, ąsa, žąslai, lęšis, vąšas, ir: ląsta, ląstelė, Kęstutis, tęvas.

……….—————  * * *   ————-

……………………….

Rodyk draugams

40*** DALYVIS

40*** DALYVIS yra linksniuojama veiksmažodžio forma.

………………………………..

Dalyvis

VEIKIAMOJI RŪŠIS

Esamasis.l.eina.+..ąs,-anti– einąs,einanti
……………….myli + įs, inti- mylįs, mylinti

Būtasis k. l. ėjo + ęs, - usi - ėjęs, ėjusi

Būtasis d. l. eidavo + ęs,- usi – eidavęs, eidavusi

Būsimasis l. (tu) eisi + iąs,- ianti – eisiąs, eisianti
Galūnes ( jos pabrauktos) atmetame.

NEVEIKIAMOJI RŪŠIS

Esamasis l. eina + mas, -ma – einamas,einama

Būtasis l. eiti + tas, -ta - eitas, eita

Būsimasis l. (tu) eisi + mas, -ma – eisimas, eisima

.. Matote visą dalyvio  l e n t e l ę.   Atitinkamo laiko (čia bus esamojo ) dalyvis padaromas iš atitinkamo laiko III asmens (jis,ji) veiksmažodžio,  pvz.: eiti - jis, ji eina +  dalyvio galūnės  -ąs, -anti  - einąs, einanti.  Lentelėje pabraukiau galūnes, kurios,darant dalyvį, nubraukiamos.

Įsidėmėti,  kad veiksmažodis turi 3 asmenuotes : I -a (eina), II - o (rašo),   III -  i (myli, tyli, girdi…). III asmenuotės veikiamosios rūšies  dalyvio  galūnė -įs, -inti.    
Įsidėmėti,   kad vyr.g.  d a l y v i s,  be tradicinių, dar turi nosines vns. ir dgs.  vardininko linksniuose!
…….. Vienaskaita……………………………………………………………………………..
V. einąs (-anti),  ėjęs (usi),  eidavęs (-usi),  eisiąs (ianti).
K. einančio  (-ios),…….
ėjusio,     eidavusio,  eisiančio.
N. einančiam (-iai) ėjusiam, eidavusiam, eisiančiam.
G. einantį, einanč,  ėjusį, ėjus,  eidavusį, eidavus,   eisiantį, eisiančią.
……. Daugiskaita
V. einą,  ėję, eidavę,
eis
K. einančių, ėjusių, eidavusių, eisiančių.

Beje, esamojo laiko daugiskaitos vardininke dalyvis turi ir antrinę formą:   einą ir  einantys. Toji antrinė forma (einantys)  rašančiųjų dargi  dažniau vartojama negu pirminė (einą).

……….————–  * * *   ————-

Rodyk draugams

41*** PUSDALYVIS. PADALYVIS

41*** PUSDALYVIS yra veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo kito veiksmo.
……Į s i m i n t i n a,   kad  čia yra vienas veikėjas, kuris atlieka du veiksmus.

Pvz., Saulius džiūgaudamas grįžta į klasę.      Saulius džiaugiasi ir grįžta.
…….. Išbėgdamas iš klasės, girdėjau, kaip draugai dar ginčijosi.    išbėgau ir girdėjau.
…….. Julius, gindamas draugą, netikėtai kilstelėjo ranką.    Julius gynė ir kilstelėjo.
Pusdalyvis padaromas iš bendraties kamieno ir priesagos dam-asdam-a.  Kaitomas giminėmis (vyr. mot.)  ir skaičiais (vns., dgs.).
Ei-ti + damas, dama - eidamas, eidama (vienaskaita),  eidami, eidamos (daugiskaita).

Yra ir sangrąžinė pusdalyvio forma (sangrąžos dalelytė  si arba is) - prausdamas (kitą) ir prausdamasis (pats save).
Pvz.:  Tėvas ėjo tyliai, žvalgydamasis į laukus.  Berniukas smalsiai žiūro į paukštį, stengdamasis net nekvėpuoti.  Vaikas , dairydamasis į visas puses, ėjo pamiške.

————— *  *  *  ————–

PADALYVIS yra veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš pašalinio veiksmo.
……
Į s i m i n t i n a,  kad čia veikia du veikėjai,  kiekvienas atlieka savo veiksmą.

Pvz., Saulei tekant, turistai priėjo upę.   Saulė teka,  turistai prieina.
……. Lyjant lietui, berniukas skubėjo namo.   Lietus lyja, berniukas skuba.
……. Vidurdieniui artėjant, triukšmas tyla ir pasislepia kažkur girioje.  Vidurdienis artėja,  triukšmas tyla, pasislepia.

Padalyvis turi keturius laikus, padaromas iš atitinkamo laiko kamieno, nelinksniuojamas ir nekaitomas giminėmis.
Esamasis laikas   eina + ant - einant,    myli,tyli, nori + int - mylint, tylint, norint,
Būtasis k. l.          ėjo +us - ėjus
Būtasis d.l.           eidavo + us - eidavus
Būsimasis l.  (tu) eisi +iant - eisiant

*PRATIMAS dalyviui, pusdalyviui ir padalyviui.
Išrink ir surašyk atskirai dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius. Pusdal. ir padal. lengvai  atrasi pagal jiems būdingas priesagas.
1.Mes šokome ioš lovos stypčiodami, pasistriksėdami.  2. -Galas,- pasakė motina nusisukdama.  3. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno. nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko.  4.Levukas, dažydamas bulves į rasalą, tvirtai pranešė…  5.O rytą pabudęs net randu ją senoj vietoj.  6.Atsisėdau, paėmiau į rankas sužeistą koją ir ašarodamas lingavau. Taip linguojant skausmas visada mažesnis.  7.Senoji karvė kiek patylėjo, tartum laukdama, ką atsakys berniukas. Bet šiajam vis delsiant, ji daugiau nebeprašė. 8.Galvijai, išgirdę ją ateinant, pradėdavo būbauti.  9.Bet išėjus iš namų paskutiniam anūkui, senutės jėgos išsekusios.  10.Ji galėjo pasisamdyti berną, bet vaikams ją palikus, nebenorėjo.  11.Man besėdint krautuvės kampe, įeina maža mergelė.  12.Akelės taip smalsiai žiūrėjo tartum bematant ims ir iššoks iš veido į pintinę.

………..—————-  *  *  *  —————-

Rodyk draugams

42 *** PRIELINKSNIS

42*** PRIELINKSNIS   - yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu  ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais.

Jie visada eina su linksniu:   iš, vidury (ko?-kilmininko linksnis), į, pro (ką? galininkas),  su (kuo?- įn.)…

* SENYBINIAI  IR  NAUJYBINIAI PRIELINKSNIAI.
Senybiniai: prie, su , už, ant, apie, į, iš, pas, per, po...
Naujybiniai:   Jie kilę darniausiai iš prieveiksmių, bet vartojami su linksniais. Pvz.: greta (ko?) namo stovėjo svirnas - prielinksnis.   Ėjome greta (kaip? - būdo prieveiksmis).
…..Naujybiniai;   abipus, anapus,  aplink, arti, dėka,  greta, išilgai, skersai,  kiaurai, link, netoli, pasak, paskui, pirma, prieš, pusiau, šalia, šiapus, tarp, virš

* PRIELINKSNIŲ   VARTOJIMAS -  su kilmininku, galininku,  įnagininku.
* KILMININKAS abipus, anapus, anot, ant,  arti, arčiau, aukščiau,  be, dėka, dėl,  greta, iki , įkypai, įstrižai,  iš, išilgai, kiaurai,  kitapus, lig, ligi,  link, netoli, nuo,  pasak, pirma, pirmiau,  po, prie, pusiau, skersai,  skradžiai, šalia, šiapus,  tarp, už, viduj, vidury, vietoj, virš, viršuj, viršuje, viršum, žemiau.
Visiems čia įšvardytiems keliamas kilmininko klausimas  - ko?
Pvz.: eina be (ko?) draugų,   Toli iki (ko?) upės.

* GALININKASapie, aplink, į,  įkypai, įstrižai, išilgai,  kiaurai, pagal, palei, pas,  paskui, per, po,  prieš, priešais, pro,  skradžiai, skersai, už.
Visiems čia išvardytiems keliamas galininko klausimas  -?
Pvz.: eik pagal (ką?) kelio pakraštį,   ateik prieš (ką?) pietus.

* ĮNAGININKAS su, sulig, ties, po,     pvz.: kalbėjo su (kuo?) draugu,   stovi po (kuo?) stogu.
Tiems keliamas klausimas  - kuo?

* PRIELINKSNIAI su keliais linksniais.  Būdingiausi  yra du:  po ir.
Pvz.: po (ko?)  lietaus atėjo giedra (kilmininkas),   vyrai vaikščiojo po (ką?)  laukus (galininkas),    po (kuo?) eglėmis gulėjo lapė (įnagininkas),    su (kuo?) manimi būsi drąsus,   (ką?) žemę mokėjau nebrangiai.

……….————-  *  *  *  ————

Versk toliau - 43*** - yra prieveiksmis.

Rodyk draugams

43*** PRIEVEIKSMIS

43*** PRIEVEIKSMIS - kalbos dalis, žyminti veiksmo ypatybes arba aplinkybes, ir atsako į klausimus  kaip?  kur?  kada?  kodėl?  kiek?  (keliese?).   Aiškina veiksmažodį arba būdvardį.

Pvz.:  Mergelė anksti (kada?)  atsikėlė    (ką veikė? - atsikėlė, aiškina veiksmažodį).
Žiedas buvo šviesiai (kaip)?  raudonas    (koks? - raudonas, aiškina būdvardį).
… Aš čia duosiu  viską apie prieveiksmį, nes manau, kad jau esate jį primiršę.  O savo nuomones, manau,  parašysite komentaruose.

PRIEVEIKSMIŲ   S K Y R I A I
* BŪDO prieveiksmiai  atsako į klausimus  kaip?  kokiu būdu? Aiškina veiksmažodį ir kitas kalbos dalis:
šviesiai, įstrižai, skaisčiai, palengva, staiga, galvotrūkčiais , įkandin, iš lėto,  be galo,  kitaip, visaip, visiškai, labai, tamsiai,  kaip ne kaip, senai (Tamošius atrodo labai senai).
* KIEKYBĖS prieveiksmiai atsako į klausimus  kiek?  kiek kartų?  keliese? ir nurodo kiekį:
mažai,  daug,  užtektinai,  tiek,  šiek tiek,  gana,  kelissyk,  dusyk,  trissyk,  keliese,  dviese,  trise,  keturiese.
Įsidėmėti:  kelissyk (iš kelis sykius), trissyk (iš tris sykius).
* VIETOS prieveiksmiai atsako į klausimus  kur?  iš kur? ir parodo vietą:  arti,  namo,  namie,  lauk,  dešinėn,  šalin,  netoliese,  pasroviui,  pavėjui,  iš tolo,  ten,  visur,  kur ne kur  (Įsidėmėtina, nes anksčiau buvo rašoma per brūkšnelius:  kur-ne-kur).
* LAIKO prieveiksmiai atsako į klausimus   kada?  kuomet?  kuriuo laiku? nuo kada?  iki kada?  kelintą kartą?  kaip dažnai?   ir rodo veiksmo laiką :  vakar,  rytoj,  seniai, užvakar, šiemet, šiandien, poryt, užporyt, tuokart, tuomet, tada, niekada, visada, nuo seno, iš mažens, neilgam, nuolat, kasdien,  kada ne kada,  antrąkart, tąsyk, kitąsyk, anądien.  Dėmesioanądien - prieveiksmis, kaip ir kiti, nelinksniuojamas, o  aną dieną - jau įvardis + daiktavardis - abu linksniuojami (vns. gal.)  Įsidėmėti nosines.
* PRIEŽASTIES prieveiksmiais pasakome kodėl, dėl kokios priežasties vyksta veiksmas. Jų tik keletas: tyčia, netyčia, tyčiom, netyčiom, todėl, dėl to,  užtai, kažin kodėl,  kažkodėl - rašome kartu, kai vienas iš dėmenų sutrumpėjęs.
* LINKMĖS prieveiksmiai, jiems tinkamų klausimų nėra - tai senyn, artyn, žemyn, menkyn, vakarop, galop.
Pagal prieveiksmių kilmę yra:
* Būdvardiniai prieveiksmiai. Juos galime padaryti iš kiekvieno būdvardžio, išskyrus trečiosios linksniuotės būdvardžius (geležinis, medinis, auksinis, metalinis…):  geras - gerai (kaip?), šaunus - šauniai, gražus - gražiai, baltas - baltai,  aukštas - aukštai …   Yra ir tokių:  gražiai - susitariam gražiuoju, žiūriu baltom.
* Dalyviniai prieveiksmiai:  pašėlęs - pašėlusiai, deramas - deramai.
* Daiktavardiniai prieveiksmiai: aš esu  patenkinta mūsų drauge - gyvensim drauge (kaip?),  Mokiniai ėjo darnia greta - stovim greta (kaip?).
* Skaitvardiniai prieveiksmiai:  galėčiau   dveja tiek atnešti  -stovėjo dvejos trobos, dvejų trobų (jau galime linksniuoti -tai ne prieveiksmis).   Ėjome dviese, trise, keturiese, penkiese, šešiese,  septyniese, devyniese. (devyniuose kambariuose,   devyniuose - jau skaitvardis, linksniuojamas - vietininkas).
* Įvardiniai prieveiksmiai: Prisėdau ant kelmo ir žiūrėjau šitaip į tolį, Ten buvau ilgesnį laiką. Tada jis pagavo kiškį. Sudarykime iš duotų įvardžių + 4 priesagos (kur tinka)  prieveiksmius
kas    -aip,  -ada,  -ur,  -iekkaip,  kada,  kur,  kiek,
tas - taip, tada, tiek.
šitas- šitaip, šitiek.

Ir iš kiekvieno  duotų įvardžių - visas,  niekas,  kažin kas,  kažkas,  kai kas,  kai ne kas,  kas nors - sudarykime prieveiksmius  pridėję duotas keturias (kurios tinka) priesagas.  Pvz.: visaip , visada, visur, vis tiek,  niekaip, niekada…

* Prieveiksmių laipsniavimas 
Būdvardinius ir kai kuriuos kitus prieveikmius galime laipsniuoti, turi nelyginamąjį, aukštesnįjį, aukščiausiąjį ir dar aukštėlesnįjį laipsnius:  gražiai, gražiau, gražiausiai,   gražėliau.
* Įsidėmėtina: prieveiksmiai  n e l i n k s n i u o j a m i.

…………………. ————  *  *  *  —————-

Rodyk draugams

44*** JUNGTUKAS

44*** JUNGTUKAS yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia vienarūšes sakinio dalis arba sakinius.

Dažniausiai vartojami šie jungtukai: ir, o, bet, tačiau vis dėlto, tik,  jei, jeigu, jog,  kad, kadangi, kai,  kaip, ar, arba, nes, nors, bei.
………….. Jungtukų S K Y R I A I.    Jungtukai skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius.
* SUJUNGIAMIEJI jungtukai:  ir, o, bet, tačiau, ar, arba, bei. Jie jungia vienarūšes sakinio dalis arba sakinius.
Vienarūšės sakinio dalys: Per sodžių ėjo skerdžius ir trimitavo. (V.K.)   Per naktį siautė vėjai ir audros.
Važiavome geru, bet kalnuotu vieškeliu.   Poilsiautojai kaitinosi prieš saulutę  arba maudėsi jūroje.
Sakiniai: Berniukas bandė užkąsti, tačiau kąsnis sustojo gerklėje.  Plykstelėjo žaibas, ir trenkė perkūnas.
Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus, ir tenai jį levas sutiko smarkus. (S.S.)

* PRIJUNGIAMIEJI jungtukai: jei, jeigu, jog,  kad, kadangi. kai. kol. nes, nors… Jie jungia šalutinį (nesavarankišką)  sakinį prie  pagrindinio (savarankiško)  sakinio.
PVZ.: Išėjome į mišką, kai pražydo žibuoklės.   Aš nieko nebijosiu, jei tu būsi šalia.   Pasakyk, ar mano laiškas pasiekė tave. Nemaniau, kad taip greitai ateis pavasaris.
..Noriu priminti, kad skaitant blogo įrašus, pastebiu šalutinių sakinių skyrybos klaidų - ne visada atskiria šalutinius sakinius, nebent yra jungtukas bet. Ir siūlau pasižiūrėti mano Įrašą:  11.SKYRYBA. Šalutiniai sakiniai 11** Ten išsamiai paaiškinu šalutinių sakinių skyrybą.
..Primenu, kad kadangi duodu visas kalbos dalis, duodu ir jungtukus, nors jokių rašybos atvejų čia ir nėra.

———–   * * *   ———-

Rodyk draugams

45*** IŠTIKTUKAS

45*** I Š T I K T U K A S yra nekaitoma  kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ir veiksmus.

VIENI  ištiktukai yra kilę iš veiksmažodžių:   žvilgt - žvelgti,  švilpt - švilpti, trukt - traukti.  KITI susidarė mėgdžiojant kokius nors veiksmo skeltus garsus ar vaizdus ar gyvūnų garsus: trakšt, brakšt, triokšt, miau, mū.
Daugiau pavyzdžių: brūkšt, šliukšt, tekšt, blykst, liuokt, strikt, čiupt, pykšt, šast,  kukū, be, čik čirik, kriukt, pry, čyru vyru…

Vaizdingų ištiktukų randame M. Valančiaus kūrinyje  NUO ŽĄSINO KALNO.  Keliaudamas per pušyną, įlipau į Žąsino kalną: apsižvalgęs regėjau Janapolės, Pavandenės, Luokės ir Varnių bažnyčios bokštus. Buvo pašalusi, aš bežiopsodamas su savo klumpėmis šliukšt paslydau, žlakt išvirtau, tabalai tabalai, bir bir nuo skardžio rietėjau, medeliai girdi rietant trakšt trakšt lūžo. Mano klumpės, nusmukusios nuo kojų, brabrakšt brabrakšt , kaži kur rietėjo, brylius skliust nulėkė į gilumą daubos… Rasi būčiau ir smerčiop užsimušęs, nes ir šonai traškėjo, kad rietėdamas būčiau capt nenusitvėręs augančio alksnio. Vos gilmėj pakalnės,  ai ai stenėdamas ir aičiodamas, capt atsikėliau.


- 34***  Įr———–   * * *   ————-

Rodyk draugams

46*** BŪDINYS yra VEIKSMAŽODŽIO forma,  padaryta iš bendraties kamieno su priesagomis  -te,  -tinai.

BŪDINIAI paryškina veiksmažodžio reikšmę ir atsako į klausimus  k a i p? Sakinyje eina
būdo aplinkybe.
Dirbti +te - dirbte dirba        šauti +tinai - šautinai šovė,
plaukti +te  -plaukte  plaukia   šaukti +tinai - šauktinai iššaukė.

PRATIMĖLIS. Išrašyk būdinius ir pabrauk būdinio priesagas. Berniukas skriste
išsrido į paupį. Vieną dieną Petrikė bėgtinai pabėgo nuo savo ponų. Nuo pat ryto
aikštėje žmonės jau knibždėte knibždėjo. Namai traukte traukė keleivį. Berniukas,
rodės, skristinai skrido. Vaikas upe plaukte plaukė (kaip plaukė? plaukte - būdo
aplinkybė)                                                                                       Būdinys - tai paskutinė veiksmažodžio forma.

————- * * * ————–

Rodyk draugams

47*** DALELYTĖ

47*** DALELYTĖ yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.

DALELYTĖS: dar, gal, gi,  jau, juk, kažin, kuone, kone, net,   tik, tiktai, vėl, vien, vis, vos,  antai, ar, argi bene, bent, beveik,  ne, nebe, nebent,  nei, nė, nejaugi,  pat, štai, tarsi, tartum, tegu.
Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai  bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.

Dalelytės sakiniui arba jo dalims teikia, kaip minėjome, įvairių   a t s p a l v i ų.
Pavyzdžiui.  Palygink sakinius: Toli žaibavo   ir Toli vėl sužaibavo,   antrame sakiny dalelytė  vėl rodo, kad žaibai tikrai kartojasi.
Bene mažasis šunelis  ėmė loti -dalelytė  bene rodo abejojimą.
Net unguriai keletą kilometrų sausuma gali nukeliauti - nurodo išimtis.
Unguriai net keletą kilometrų gali nukeliauti.  (V.D.) - dll. net teikia nusistebėjimą.
Kiti pvz.: Nereikia medžių sodinti per tankiai. Keleiviai jau toli nukeliavo.  Tik Jurgio nebuvo klasėje.

DALELYČIŲ r a š y b a.   Įsimintina dalelyčių  ne, nebe,  gi,  vis,  per r a š y b ą.
* Dalelytės ne,  nebe rašoma  d r a u g e, kai suteikia žodžiui priešingą reikšmę.  Niekas šiandien nebedirba. Vadovėlis buvo nenaujas. Ten garsių kalbų nebegirdėti.
………………. rašoma  sk y r i u m,  kai rodo  prieštaravimą. Sutarėme ne žaisti,  o pailsėti palapinėse. Antanas jau nebe gimnazistas, o studentas.   Keliautojai nuarė ne važiuoti, o eiti pėstute.  Rūkas dar ne išsisklaidė, o tvyrojo kieme.
* Dalelytė gi su nekaitomais, vienskiemeniais žodžiais  rašoma   d r a u g e.  Pvz.:
dargi, kadgi, negi, netgi, argi, kaipgi., nagi.
…. su kaitomais, taip pat kelių skiemenų žodžiais  - s k y r i u m. Pvz.
kas gi,  ko gi,  kam gi,  ką gi,  kuo gi,  kame gi,  kada gi,  kodėl gi,  visuomet gi,  tau gi.
* IŠIMTYS: kadangi,  nejaugi. (rašome kartu, nors yra kelių skiemenų žodžiai).

Dalelytė gi gali būti vartojama dalelytės juk reikšme:   Gi pasakiau, ar negirdėjai? _ Juk pasakiau, ar negirdėjai?: Aš gi ne sportininkas - Juk aš ne sportininkas.

Dalelytė gi n e t i n k a   vartoti jungtuko  o reikšme:
Vakar lijo, gi šiandien šąla (klaidingai) - Vakar lijo, o šiandien šąla (teisingai).

* Dalelytė vis nuo kitų žodžių  visada rašoma  s k y r i u m.   Pvz. vis tiek,  vis taip pat,  vis, tiek daug,  vis vien,  vis dėlto,  vis skaito,  vis dirba.
Vis rašoma  k a r t u  tiktai su  dalelyte givisgi.   Pastaba: žodžio visgi geriau visai nevartoti. Jo vietoje vartokime   vis dėlto - siūlo pedagogas B.Kondratas  kn. “Mokomosios lietuvių kalbos taisyklės”.

* Dalelytės   tegu,  tegul nuo veiksmažodžių rašomos   s k y r i u m:  tegu kalba, tegul neša, tegu rašo.
O   te su veiksmažodžiais rašoma  k a r t u:   tekalba, teneša, terašo, tedirba, tebėga.
Kai  te nuo veiksmažodžio atskirta kitu žodžiu, ji rašoma   s k y r i u m: te pats neša, te jie rašo, te dar sėdi.

* Dalelytė   per visada rašoma   s k y r i u m    nuo kitų žodžių:   per aukštas,  per didelis,  per blogas, per brangus,  per daug,  per daug valgo,  per daug kalba,  per daug metų (praėjo nuo mūsų susitikimo).
Išimtis: pernelyg - pernelyg (per daug) didelė kaitra.

* Dalelytė ne.   ĮSIDĖMĖTI pagrindinį dalyką:ą 1
.1 1.
dll. ne rašoma  drauge, kai  žodžiams (daiktavardžiams, būdvardžiams, veiksmažodžiams,  jų formoms  ir būdvardiniams  prieveiksmiams)   suteikia   p r i e š i n g ą    reikšmę:
laimė - nelaimė,  geras - negeras,  dirba - nedirba,  dirbamas - nedirbamas,  gerai - negerai.
……..dll.  ne rašoma skyrium,   kai kam nors p r i e š t a r a u j am a:
Auksė jau ne abiturientė,  o studentė,  pasodinome ne raudonųjų. o baltųjų rožių,  ne davė, o patys ėmė,  ne sėdėdamas, o sportuodamas būsi sveikas,  Už rašinį gavo ne gerai, o patenkinamai.

* Kiti ne rašymo atvejai.  Dar rašoma drauge, kai:
1. be dll ne, neturi porų:  nenaudėlis (nauda),  neklaužada (klausyti),  netrukus (trukti).
2. kai dll. ne suteikia žodžiui naują reikšmę - tada drauge rašoma net su įvardžiais ir jų prieveiksmiais:  koks - nekoks (prastas), savas - nesavas (keistas),  kaip - nekaip (prastai), kas - nekas (blogas).
3. dll. ne kartu rašoma su būdvardžio ir prieveiksmio aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formomis, kai žodis nelyginamajame laipsnyje turi priešdėlį  ne-: negražus - negražesnis, negražiausias; negražiai - negražiau, negražiausiai;   taip pat -negražiausia, negražiausiai.
4. dll ne rašoma drauge: nedaug,  nearti,  netoli,  netoliese.

* Dar rašoma  skyrium:
1. dll. ne nuo aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių, kuriais pasakomas prieštaraujamasis lyginimas: Petras ne prastesnis mokinys už kitus.  Nukeliavau ne mažiau kaip tris km.
2. kai dll.  ne ką nors paneigiame: Ne žaisti čia susirinkome.  Ne alkani ir jie buvo.
3. Dll.  ne visada rašoma skyrium  nuo įvardžių ir skaitvardžių:  ne aš, ne tu,  ne mes,  ne toks,  ne visoks,  ne vienas. ne devyni, ne dešimt, ne šimtas,  ne pirmas.
4.  Dll. ne visada rašoma skyrium:  ne visada, ne visai, ne taip, ne ten,  ne dviese, ne vienaip, ne kitaip,   ne visuomet,  ne todėl,  ne pakeliui,  ne kasdien,  ne šiandien,  ne šįryt,    ne bet kaip,  ne iš lėto,  ne per daug,   ne laiku, ne namie,  ne vakar,   ne dabar,  ne itin,  ne staiga,  ne veltui  ir kt.

5. Dll, ne rašoma skyrium nuo prielinksnių:  ne dėl to,  ne palei sieną,  ne prie širdies,  ne be reikalo.
6.  Dll. ne rašoma skyrium nuo kitų dalelyčių:  dar ne,  ne tik,  ne vien,   ne vien tik,  ne vis,  vos ne.
7. Dll. ne rašoma skyrium, kai yra viduje samplaikinių įvardžių ir prieveiksmių:  kas ne kas,  koks ne koks,  kuris ne kuris,  kur ne kur,  kada ne kada,  kaip ne kaip,  vos ne vos.  Galima įsidėmėti: įvardžiai linksniuojami,  o prieveiksmiai nelinksniuojami.

PAPILDOMAI apie dalelyčių reikšmes. Štai du sakiniai:
1.Jau pražydo mano lelijos -  dll. jau nurodo atitinkamą pražydimo laiką.
2.Pražydo jau mano lelijos -  dėl dll. jau žmogus džiaugiasi, kad būtent jo (mano)  lelijos pražydo.
Matome, kad dll.  jau šiuose sakiniuose žymi skirtingas reikšmes ir atspalvius.

……….Kaip matote, gana daug yra dalelytės vartojimo atvejų;  gal vertėtų Jums juos nusirašyti, tada galėsite greitai pasitikrinti.

**** Labai įdomus psichologinis momentas: apie dalelytę daug  blogininkų skaitys, ir įdomu, kiek jų parašys komentarų - patiko , sunku, nepatiko, gana reikalinga žinoti, ačiū, gana neblogai, mažiausiai apie ją žinojau ir pan.   Taigi laukiu komentarų, o jų, atrodo, gal turėtų būti.

……….——-  *  *  *   ———

Rodyk draugams

48*** JAUSTUKAS .

48*** JAUSTUKAS yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia  įvairius         j a u s m u s.

Dažniausiai vartojami jaustukai: a, ach, aha, ak, ai,  cit. e, ehe, ei, ek,  ė, hm, na, o, oho,  oi, ša, ts, ačiū, bravo,  deja, dėkui, marš, sveiks, štiš,  vai, vaje, valio, labas, sudie.

* Jaustukais galime reikšti daugybę įvairiausių jausmų pasitenkinimą ir  nepasitenkinimą,  džiaugsmą ir skausmą, gėrėjimąsi ir bjaurėjimąsi, nusivylimą ir kt.
Jaustukai taip pat tinka  liepimui, draudimui, raginimui nusakyti.
* Jaustukai sakinyje dažniausiai skiriami  kableliais ir  šauktukais:

..1.Ak! pasigirdo už manęs kažkieno šūksnis.
..2 Labas, drauguži, kur išsiruošei?
..3.Vaje, kokios gražios gėlės!
..4.Sudie, Tėvyne, palieku tave su ašarom.
..5.Na, ir pasakei, kad tave kur galas.
..6.E! Kaip matau, pakliuvai į bėdą.
..7.O, kokios gražios gėlės.
* Kaip žinote, šio Įrašo tikslas - parodyti įv, kalbos dalių įdomesnius  r a š y b o s  atvejus. Čia matote, kaip rašomi jaustukai, taip pat noriu parodyti, kad jaustukas o , kaip ir kiti, skiriamas kableliu, bet jis gali būti ir iš viso neskiriamas.   Pasižiūrėkime.  Tiesa, tai bus jau nebe rašybos, o skyrybos atvejis. Bet, pasitaikius progai, duosiu ir s k y r y b ą.
* Jaustukas o s k i r i a m a s   kaip ir kiti jaustukai:
O, išklausyk meldimo mano! Būk maloningas man, Varūne.   O! dėl Lietuvos, sakėt, negailėsim nieko,
O, tai buvo kitados! Jos dauggalis buvo žodis,   O, paklausykit vakarais, kai marių bangos nerimauja.
* Jaustukas o n e s k i r i a m a s,  kai jis eina su  k r e i p i n i u:
O broli, ta pikta kalba visai tau netinka.   O ponia!.. kas gi šitaip vaiką muša.
O Lietuvos dievai! Tegul jisai numirs ramiai.   O žirge žirge, žirgeli mano.
O sielvartėli mano didžiausias, tai aš apleistas ant margo svieto.

** Įdomu, kad toliau duotuose sakiniuose  o yra ne jaustukas, o dalelytė. Žinia, dalelytės neskiriamos kableliais,  na, nereiškiami jomis ir jokie jausmai:
O (ir, bet) katra iš jūsų ponia?  Ir katra iš jūsų ponia?    Bet katra iš jūsų ponia?      Štai čia trys dalelytės -ir jau trys sakiniai.
O (ir, bet) ką tai reiškia?     O (ir,bet) čia dargana su žeme dangų maišo.  O (ir, bet) jam pritarė paukščių giesmė.   O (ir, bet) kelias žvaigždžių milijonais nušviestas.

………..———-  *  *  *   ———-

Skaityti toliau ‘48*** JAUSTUKAS .’ »

Rodyk draugams