BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

40** SICILIJA kelionės

SICILIJA - vulkaninės kilmės, pati didžiausia Italijos sala. Nuo žemyno, Apeninų pusiasalio, ją skiria 3 km. Mesinos sąsiauris. Salos rytuose yra Etnos ugnikalnis. Sicilijai priklauso Eolijos  ir kitos salos. Visada turistų lankoma sostinė Palermas,  miestai Katanija, Sirakūzai, ir kiti.
Sicilija nuo VII a. pr.Kr. valdė graikai ir kiti užkariautojai - Kartagina, romėnai, vėliau įsigali Britanija, arabai, normanai. Nuo 1479 m. - Ispanijos karaliai. 1693 m. Įvyko didžiulis žemės drebėjimas. 1848 m. revoliucijai pavyko iškovoti Sicilijos nepriklausomybę. 1860 m. Sicilija prisijungė prie Italijos karalystės.
Daugeliui Sicilija asocijuojasi su mafija, tačiau dabar ji nebeegzistuoja, yra sunaikinta, ir Sicilija - viena saugiausių Italijos sričių. Po didžiojo žemės drebėjimo daugelis žymesnių pastatų buvo atstatyti baroko stiliumi.
..Mūsų lėktuvas iš Vilniaus nusileido Sicilijos Katanijos aerouoste. Patariame ekskursantams prieš pat Kataniją, kur lėktuvas nusileidžia, pasidairyti pro lainerio dešinės pusės langus , pamatysite visą Etnos ugnikalnį - įspūdinga.
Iš Katanijos autobusais išvykome puikia pajūrio autostrada į pietus, į viešbutį. Katanija - kalnuota šalis, tad pravažiavome pro aštuonis tunelius tuneliukus ir pasiekėme Lido di NOTO miestelį - Hotel “Prezident” viešbutį.
Pažvelgėme (pro autobuso langą) į kalnuotą Siciliją ir  vieną iš tų 8 tunelių tuneliukų.

SIRAKŪZAI -kitądien čia apsilankėme -  garsėja kaip vienas gražiausių senovės graikų miestas. Anot Cicerono, tai buvo geriausias ir gražiausias graikų miestas. Senamiestis saugomas UNESKO. Miestas buvo du kartus (XVI ir XVII a.) sugriautas žemės drebėjimų ir atstatytas. Įsigali baroko (it.-keistas, įmantrus) stilius.  Lankytini objektai.

Labiausiai turistus domina  Dioniso ausis -  tai 20 m. aukščio ir 65 m. gylio smailios arkos urvas. Pagal
legendą, Dionisas čia laikė savo didžiausius priešus. Įėjusi į urvą,    sargyba girdėdavo, ką antroje pusėje , už sienos, kalba kaliniai.
Ir mes, turistų būrelis, sueiname į arką, žvalgomės  - tyla, ramu, net gūdu… Įsiklausome, o ten, sienoje… kažkokie lyg garsai, balsai sklinda, užsifiksavę laiko bėgyje sienos granito ląstelėse.
…………………………………………………………………………..
………………………………                                                                  .

Sirakūzuose yra Archeologinis parkas. Jame -  Graikų teatras, statytas V a. pr.Kr.  su 67 eilėmis žiūrovams, kuriuose tilpo iki 15000 lankytojų. dabar čia kasmet vyksta Graikų teatro festivalis  - nuo gegužės vidurio iki  birželio pabaigos.

Taip pat Archeologiniame parke yra vienas didžiausių pasaulyje  Romėnų amfiteatras, ilgis 140 metrų, statytas III amžiuje. jame vykdavo žiaurios gladiatorių ir laikinių žvėrių kovos.

…………………………………………………………………………………………………………………….……………………………………………………………………………………………………………………… ………………………..Sirakūzų katedra. Ji senų senovėje buvo pagoniška Atėnų šventykla.
Spūstelk su pele katedrą, ir pamatysi ją padidintą - labai labai gražią.  Taip gali padidinti ir kitas nuotraukas.

.. Archimedas (287 - 212 m. pr. Kr.) - įžymiausias senovės matematikas ir fizikas, Sirakūzuose gyveno ir žuvo. Yra parašęs keletą garsių matematikos ir mechanikos veikalų. Archimedas konstravo karines mašinas , reikalingas tėvynės gynybai. Apie Archimedo gyvenimą ir mokslinę veiklą sukurta daug legendų. Pavyzdžiui, jį tekdavo jėga atplėšti nuo darbo vietos ir vesti prie pietų stalo arba prievarta tempti į pirtį. Kartą valdovas Hieronas panoro patikrinti, ar meistras, kuris darė jam aukso karūną, nepakeitė dalį aukso sidabru. Archimedas šį jam nežinomą uždavinį išsprendė pirtyje: paniręs į vandenį, staiga suprato,kaip išspręsti šį uždavinį. Jis taip apsidžiaugė, kad išbėgo iš pirties nuogas į gatvę, šaukdamas “Eureka, Eureka” (Radau). Taip jis sukūrė dėsnį, kad kūno svoris lygus išstumto vandens svoriui. Sukūręs sverto teoriją,Archimedas pasakė: “Duokit man atramos tašką, aš pajudinsiu žemę”.
Kai Sirakūzus buvo apsiautę romėnai, Archimedas organizavo miesto gynybą - kūrė katapultus ir kitokias mašinas, naudojo savo sukurtus įgaubtus metalinius veidrodžius priešo laivams padeginėti. Romėnai miestą paėmė tik padedami išdaviko. O Archimedas tuo metu braižė smėlyje geometrines figūras, spręsdamas kažkokį uždavinį. Priėjęs romėnų karys liepė mokslininkui tuojau eiti pas jų vadą. Archimedas užpuolusį jį karį prašė leisti jam baigti įrodyti teoremą. Karys išsitraukė kardą ir nužudė Archimedą.

Archimedas .………………..Archimedo aikštė ir paminklas    O Archimedo kapas neberandamas

Yra toks miestelis Akrai. Jis įsikūręs netoli Palazzolo Acreide, apie 40 km. nuo Sirakūzų. Turi išlikusį mažą amfiteatrą, taip pat 6 a. pr. Kr. statytų šventyklų, skirtų Afroditei garbinti.
Pasakojama, kad Urano duktė Afroditė gimė iš jūrų putos netoli Kiteros salos, o švelnus vėjelis atskraidino ją į Kipro salą. Jaunosios choras  apgaubė ją auksu spindinčiais drabužiais  ir papuošė plaukus kvepiančiu gėlių vainiku. O kai lankėmės Kretoje, radau Afroditės statulėlę, geriausiai atspindinčią  jos gimimą iš jūros putos, čia ir delfinai (nuotrauka).

Afroditė graikų mitologijoje - meilės ir grožio deivė. Afroditė dažnai   vaizduojama mene (paprastai nuoga).

………………………………………………………………………………
.
KATANIJA Catania,  ją randame rytinėje Sicilijos salos pakrantėje, prie Jonijos jūros, netoli aktyvaus Etnos ugnikalnio. VII a. pr. Kr. miestą įkūrė graikų kolonistai. VII ir VIII a. pr. Kr. vykę žemės drebėjimai ir lavos išsiveržimai labai suniokojo Kataniją. Miestas - didelė Sicilijos puošmena, kurioje vyrauja baroko architektūros pastatai ir tikra sicilistietiška dvasia.Domo aikštė, kitaip dar vadinama Katedros aikštė - tai pagrindinė aikštė Katanijos miesto centre. Pačią aikštę supa Katanijos katedra. Aikštės centre stovi miesto simbolis - Dramblio fontanas, vaizduojantis dramblį, nugalėtą obelisko. Skulptūrą sukūrė italų architektas Džiovanis Batista Vakarinis 1736 m         Katedra (Domo di Catania) atovi pačiame miesto centre, pasižymi įspūdinga architektūra bei interjeru.

Ursino  pilis Ursino castle - tai gynybinė militarinio stiliaus tvirtovė, pastatyta tarp 1239 ir 1250 metų.  Senovėje ji simbolizavo karališkąją jėgą, o šiandien joje įsikūręs Katanijos pilietinis muziejus su turtinga meno kolekcija.                                                                 

…………………………………………………………………………………..                                                        .…....ETNA - tai vienas didžiausių pasaulyje veikiančių ugnikalnių ir aukščiausias Europoje (3320 m.). Jis yra netoli Katanijos miesto. Siūlau, atskrendant į Kataniją, prieš pat lėktuvui nusileidžiant Katanijos aerouoste, pasižvalgyti pro lainerio dešinės pusės langus, pamatysite Etnos ugnikalnį.

Romėnai tikėjo, kad Etnos kalne yra ugnies dievo Vulkano kalvė.

Apie kalną tankios gyvenvietės, derlingi vulkaniniai dirvožemiai, kur gerai veši vynuogynai ir sodai. Gyventojams ugnikalnis gana tankiai pažeria juodos vulkaninės uolos gabaliukų. Sprogstamieji išsiveržimai kartais su mažu lavos nuotiekiu vyksta nuo vieno ar net trijų žinomų viršūnės kraterių. O stambiausi prasiveržimai buvo 2011, 2013 m. balandžio 27 d. Prie Etnos ugnikalnio organizuojamos ekskursijos.

..

……………………………………………………………………………

…………….PALERMAS - Sicilijos autonominės sriti   ir Palermo provincijos sostinė, su turtinga beveik 3 tūkstančių      metų istorija. Tai yra vienas iš labiausiai turistų lankomų miestų. Pažymėtina, kad Palerme beveik nesislapstydamas  gyveno Sicilijos mafijos Costa nostra klano krikštatėvis Toto Riina. Buvo suimtas 1992 metais ir nuteistas iki gyvos galvos. Kali Sardinijos saloje.
Siciliečiai - malonūs, geri, linksmi žmonės, visada besišypsantys. Pavyzdžiui, turguje pavaišins tave bandele ar kava.
Milžiniška šventovė - Palermo Katedra.  Pradėta statyti XII a. Pasipuošusi keturiais normanų laikų bokštais. Saracėnai ją buvo pavertę mečete. Prieš 250 metų pertvarkyta.

Dar keli Palemo objektai.

Tas antrasis įdomus statinys, su kvadriga - tai romėnų dviratis lenktynių, triumfo žygių, karo vežimas be pastogės, kinkomas ketvertu arklių; meno kūriniuose vaizduojamas kaip pergalės simbolis.
Pažymėtina, kad tokią kvadrigą turi Berlyne Brandenburgo vartai

…………………………………..

………………………………….
………………………………………………………………….

..Čia matome labai gražų fontaną, kuris puošia Senato aikštę. Fontanas įrengtas ant pakopinio pamato ir apsuptas baliustrados. Tai šešiolikto amžiaus Florencijos meistrų Frančesko Kamiljani ir Mikelandželo Nakerini meno kūrinys. Fontano centre marmūrinė kolona, jos viršūnėje balta Amūro statula.
.

..Ir Garibaldžio vardo Politeama tetras. Jo įkūrėjas - Džiuzepe Damiani Almeida, 1874 m., pompiejinis stilius. Fasadas užbaigtas atiku, kurį puošia bareljefas ir viršuje esanti kvadriga. Beje, tokią kvadrigą turi Berlyno Brandenburgo vartai.
Paaiškinu: kvadriga - tai romėnų dviratis lenktynių, triumfo žygių karo vežimas be pastogės, kinkomas ketvertu arklių; meno kūriniuose vaizduojamas kaip pergalės simbolis.

…………………………………………..

……………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Visą tai, ką čia matome, supa Viduržemio jūros vandenys - Sicilijos sala yra pačiame Viduržemio jūros centre; štai ir mes buvome tos jūros centre.
Viduržemio jūra - už 200 m. nuo mūsų viešbučio “Prezident”.

Rodyk draugams

39** LIETUVOS vardas

Mieli Lietuviai.  Po tokių mums labai reikšmingų datų, kaip Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, žvilgtelkime į Lietuvą - į jos oficialiojo vardo gimimą.
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose (metraščiuose ) aprašant vyskupo
Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų vasario 14 arba kovo 9 dieną.

Nuotraukoje (pačioje apačioje) matome ištrauką iš Kvedlinburgo analų. Ištraukoje, apibrėžtoje, trečios eilutė pradžioje įrašyta  “Lituae” -Lietuva.
Tekste rašomas kilmininko linksnis (Lietuvos), vardininke yra Litua.                                                     Kvedlinburgo analuose rašoma: “1009 metais šv. Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atvertimo metais , Rusijos ir Lietuvos  (Litue) pasienyje, pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių vasario 23 dieną nukeliavo į dangų.
Nuotrauka (kairėje pirmoji) - dalis Kvedlinburgo, centre - pilis.                Nuotrauka (dešinėje) -Dvibokštės Kvedlinburgo pilies dalis.                                              Nuotrauka (žemiau) -  Kvedlinburgo pilis. Joje ir saugomas analas, kuriame  oficialiai 1009 metais  įrašytas Lietuvos vardas.
Kvedlinburgo miestelis - beveik Vokietijos centre. Nuotraukos iš interneto.

Rodyk draugams

38**

…………………………………………………..
…………………………………………………….
…………………………………………………….
………………………………………………………..
.
Sveikinu su  VASARIO 16-osios švente.

Mylėkime savo Tėvynę Lietuvą, puoselėkime tas vertybes,
kuriomis buvo grįstas Vasario 16 Valstybės atkūrimo aktas.

Sveikinu su Kovo 11-osios dienos
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos švente.

……………………………………………

Rodyk draugams

36*** R A Š Y B A. Truputį dėmesio

Paaiškinu: Nosinės balsės ( lentelės) yra dvi - 39a*** ir 50***. Paskutinė (50***) yra truputėlį trumpesnė, konkretesnė, gal ir aiškesnė. Pasirink.
.. Ir dar: (čia bus intarpas apie skyrybą)  Žinau (matau ir Bloge), kad nemažai rašančiųjų gal yra  primiršę šalutinių sakinių skyrybą.
Galite pasikartoti:   Atsivertę mano Blogą  “Algdas.blogas.lt”,  atsiverčiate pradžią, ten, dešinėje pusėje, yra  ARCHYVAI: paspaudę eilutę  “Sausis 2010″ (arba versdami vis tolyn iki 11**), atverčiate   “11** SKYRYBA. Šalutiniai sakiniai”.

A p s k r i t a i: Visa rašyba duota nuo  35*** (Daiktavardis) iki  50*** (Nosinės balsės).  Atidžiai peržiūrėjęs  šitą medžiagą, pasimokęs,  r a š y b o s klaidų jau nebedarysi. Norėčiau  Jūsų atsiliepimo, ar tikrai pateiktos žinios naudingos ir reikalingos.

Rodyk draugams

35*** GRAMATIKA

35*** DAIKTAVARDIS

Čia pradėjau  spausdinti ir spausdinsiu visas kaitomas ir nekaitomas kalbos dalis ir veiksmažodžių formas,  jų penkiolika.

Iš jų linksniuojamos:  daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, dalyvis, pusdalyvis,
Nelinksniuojamos: veiksmažodis,   padalyvis, prieveiksmis, prielinksnis, jaustukas, jungtukas, dalelytė, ištiktukas ir būdinys.
Tai yra gera galimybė  JUMS,  atidžiai perskaičius kiekvieną kalbos dalį,  p a s i k a r t o t i  čia  randamus įvairius   r a š y b o s   atvejus.

*Medžiagą pateikiu  visiškai   n e m o k a m a i.  Noriu Jūsų nuomonės, kaip, pvz., patiko  Daiktavardis ir kt. kalbos dalys: ar viskas suprantama, ar galima pasikartoti, pasimokyti ir pan.
Prašau, pasiūlykite ir savo draugams, pažįstamiems pasižiūrėti, pasitikrinti rašybą.
..*Ši medžiaga, manau, ypač  tinka vyr. klasių moksleiviams, gal studentams, taip pat ir tarnautojams bei šiaip  besidomintiems ir siekiantiems gražesnės, grynesnės lietuvių kalbos. Mylėkime savo kalbą.

..*D A I K T A V A R D I S yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktų vardą ir atsako į klausimą  kas tai?
Daiktavardžiai kaitomi skaičiais, linksniais, yra vyriškos (namas) arba moteriškos (žolė) giminės ir  turi bendrą formą: naktibalda, padauža, tarškalas.
……………………………….Turi 5 linksniuotes
I.……………………………….  II ………………….. ………..….. III ……………………….. IV ……………………….V
V. -as, -is, -ys             -a, -ė,-i                    -is                        -us                     -uo, -ė
K.  -o,  -io                   -os,  -ės                   -ies                      -aus                  -ens, -ers
Pvz.: namas, namo     duona, duonos       pilis, pilies    dangus, dangaus   vanduo, vandens,
…………………………………………………………………………………………………………………………. duktė, dukters
Matome, kad negalime rašyti svečes, svečio, nes tokios galūnės I linksniuotėje nėra, o yra svečias, svečio -   -as, -o.
Palinksniuokime Vienaskaitą…………………. Daugiskaita.
Vns.V. kas?   namas,  peilis,  gaidys,            namai, peiliai, gaidžiai
…… K. ko?    namo,    peilio,  gaidžio,          namų, peilių, gaidžių
…… N. kam? namui, peiliui, gaidžiui,          namams, peiliams, gaidžiams
…… G. ką?    namą,    peilį,    gaidį ,            namus, peilius, gaidžius
…… Įn. kuo? namu,  peiliu, gaidžiu,            namais, peiliais, gaidžiais
…… Vt.kur. kame? name, peilyje, gaidyje,   namuose, peiliuose, gaidžiuose.

Galimi trumpinimai ir kt.
I linksn.  Dgs. vt. namuose - namuos.
II l.  Vns. V. giria,    eglė
………….. N. giriai,   eglei
………….. G  girią,    eglę
Jei vardininke  ė, tai ir kituose linksniuose tik  ė, ei, ę - gėlė, gėlei, gėlę (ne  ia).
Vns. Vt. galvoje - galvoj,  gėlėje - gėlėj.
III.l. Vns. pilimi - pilim.   Vt. pilyje - pily.
IV l. Vns. In.  turgumi - turgum.   Vt. turguje - turguj.   Jei parašytume turgui , būtų naudininkas, kam?
V l. Vns Vt. vandenyje - vandeny.    Įsidėmėtinas žodis  duktė, dukters, dukteriai ( ne  -ei).   Juk jeigu vardininke ė tai kituose linksniuose  ė, ei, ę (žiūr. II l.). Bet čia ne  gėlė - gelės, o duktė - dukters.

Visada rašomos nosinės Vns. gal. - namą, gėlę, pilį, turgų, dukterį ir Dgs. kilm. - namų, gėlių, pilių, turgų, dukterų.

* DAIKTAVARDŽIAI, kurie rodo į save nukreiptą veiksmą, yra sangrąžiniai, jie turi dalelytę si, kuri gali virsti į is, ir dar -  gali eiti prieš šaknį.
Vns V. rūpinimasis, prausimasis, Dgs.V. įsipareigojimai,
K. rūpinimosi,   prausimosi,                 K. įsipareigojimų.
G. rūpinimąsi,   prausimąsi.
Rytinį prausimąsi atlik šaltu vandeniu (ką?).    Prausimasis šaltu vandeniu - sveikata (kas?).

* Daiktavardžiai padaromi ir iš kitų kalbos dalių pridedant priešdėlius ir priesagas.
Darant daiktavardžius iš veiksmažodžių, paprastai klaidina priesagos: kada  -imas, kada ymas. Sakome:
-ymas, kai veiksmažodis bendratyje turi -yti:  rašyti - rašymas,  skaityti - skaitymas,  daryti - darymas.
-imas, kai veiksmažodis neturi benratyje -yti: piešti -piešimas, durti - dūrimas, dirbti - dirbimas, lįsti - lindimas.

* Įsidėmėtini priešdėliai   į,  im  in ir  są, sam,  san.
į- įėjimas, įprotis, įnašas, įsakas, įstaiga, įrašas, įspūdis.     im- impilas, impulsas.      in- inkilas, indėlis.
są- jūdis, sąjunga, sąlyga, sąmojis, sąmonė sąnarys, sąnaudos, sąlytis.   sam- sambrėškis, sambūvis, samprotis,  sambrūzdis.
san- santaika, santuoka, sankaba, sankaupa, sankirtis.

* Dar priešdėliai  iš,  už
iš-sakymas, išsiblaškymas, iššaldymas, iššūkis.   už- sparnis, užžarstymas, užželdinimas, užžymėjimas. Rašant reikia aiškiai jausti  ir ir žiūrėti, kur du žž,   du šš.

* SUDURTINIŲ  daiktavardžių rašyba.
Sudurtiniai daiktavardžiai sudaromi su jungiamuoju balsiu ar be jo.
Jungiamieji balsiai:  a,  o,  ė,  i,  y,  u,  ū.   Nėra jungiamojo balsio  e ( vietoj girdimo  e rašome  ia).
Bulviakasys, rugiagėlė, aštriadantis, piliakalnis, giliavandeni.  Kiti jungiamieji balsiai: šilauogė - šilas + uoga;  matote: atmetėm galūnę as ir pridėjom jungiamąjį balsį a,  dirvožemis,  saulėlydis, akiratis, darbymetis, vidužiemis, galvūgalis   ir vidurvasaris: čia atmetėm žodžiui vidurys galūnę ys ir nepridėjom, nereikia  jokio jungiamojo balsio.

*** Gal stamboku mastu  aptariau daiktavardį , bet nuosekliai, ir viskas apie daiktavardį - duodu tas vietas, kur matysite, kad  rašant nereikėtų daryti klaidų.

* Jau pateikiau daiktavardį, būdvardį, skaitvardį, įvardį, veiksmažodį, dalyvį, pusdalyvį ir padalyvį,  prielinksnį, prieveiksmį, jungtuką, ištiktuką,  būdinįdalelytę ir paskutinį - jaustuką.

** Atidžiai panagrinėdamas paskaityk visas.

…………………..—————–   * * *   —————

Rodyk draugams

36. GRAMATIKA.

36*** BŪDVARDIS.

B Ū D V A R D I S yra  KALBOS DALIS, kuri žymi daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia?, kuris? kuri?
Lauke labai gražus (koks?) oras. Šiandien graži (kokia?) diena.
* Būdvardis kaitomas giminėmis, skaičiais ir linksniais
Vienaskaita                                             Daugiskaita
V. vėsus oras (vyr.g.),   vėsi diena (mot.g.),     vėsūs orai, vėsios dienos.
K. vėsaus oro               vėsios dienos              vėsių orų
N. vėsiam orui             vėsiai dienai                vėsiems orams, vėsioms dienoms
G.vėsų  orą                  vėsią dieną                  vėsius oru,        vėsias dienas
Įn.kuo?,  Vt.kur? kame?  ….. vėsia,  vėsioje ………………………. vėsiais ,  vėsiuose

* Būdvardis gali būti ne tik vyriškos, moteriškos, bet ir bevardės giminės,
Vėsus oras, vėsi diena, Šiandien lauke vėsu. Upėje gilu. Čia gera gyventi. Jaučiau šilta ir šalta. Įsidėmėti: bevardės gim. būdvardžiai nelinksniuojami  - neturi galininko - tad ir nosinės neturi.
* Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu: Gatvę puošia gražus namas (vns.V.), Čia nėra gražių sodybų (dgs.K.)

*Būdvardžio linksniuotės
……………………..I                                           II                                         III
Vns, V         -as,  -a                                 -us,  -i                                -is, -ė
Dgs. K.        -i,    -os                                -ūs, -ios                            -iai, -ės
…………………….baltas                                    gražus                               medinis

Žinotina, kad kartais trumpiname  vns,Vt. ir dgs.Įn. linksnių galūes:  jaunoje - jaunoj (neparašykit jaunoi), jaunomis - jaunom.

* Būdvardžių laipsniai
Būdvardis turi tris pagrindinius laipsnius:
Nelyginamasis laipsnis    aukštas, -a,
Aukštesnysis l.  aukštas -a  + esnis, -ė    - aukštesnis, -ė,
Aukščiausiasis l.  aukštas, -a  +iausias, -a   - aukščiausias, -a.

Turi ir pereinamuosius du laipsnius:
Aukštėlesnysis laipsnis   aukkštas,   + ėlesnis, –ė   aukštėlesnis, -ė,
Visų (arba pats, -i) aukščiausiąjį   - visų arba pats geriausias.

Pavyzdžiai. Nustatyk laipsnius pažvelgdamas į priesagas.  Bernelis nuskynė žaliąją rūtelę jauniausiajai seserėlei. Žmogus sukūrė aukštesnį ir tobulesnį kūrinį, nei gamta.  Net  giedriausią pavakarę ir šviesiausią dieną rūkas paversdavo tamsia naktimi. Senė ožka buvo stambėlesnė už jauniklę.

* Įvardžiuotiniai būdvardiai.   Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų:  Pievoje stypčiojo  baltas ( kai švarus) gandras. Be baltojo, yra juodasis gandras.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai būna įvairių laipsnių - baltasis, baltėlesnysis, balčiausiasis.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai sudaromi iš paprastojo būdvardžio + įvardis jis, ji.
baltas + jis -baltasis,   balta +ji - baltoji;   dailus + jis,ji - dailusis,  dailioji.

* Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas
VIENASKAITA  vyr.gim.    DAUGISKAITA…. VIENASKAITA mot.g.  DAUGISKAITA
V. kas?      baltasis                baltieji                  baltoji                   baltosios
K. ko?        baltojo                baltųjų ………… baltosios                baltųjų
N.kam?      baltajam             baltiesiems          baltajai                 baltosioms
G.ką?         baltąjį
……………baltuosius            baltąją ………….. baltąsias
Įn.kuo?     baltuoju              baltaisiais             baltąja                  baltosiomis
Vt.kame    baltajame           baltuosiuose        baltojoje               baltosiose
………Vyr gim.  Vns.Vt. ir  Dgs. N. bei Vt. galūnės kartais trumpinamos - baltajam, baltiesiem, baltuosiuos
………Mot. gim. Vns. V. ir Dgs. N. bei Įn. galūnės kartais trumpinamos - baltojoj, baltosiom, baltosiom.

* Sudurtiniai būdvardžiai:   akiplėšiškas, tuščiaviduris, mėlynžiedis.
Įsidėmėti.  Vyriškoji giminė turi tik tradinių linksnių nosines - vns.galininko ir  dgs. kilmininko.
……………. Moteriškoji gim., - matai -  turi papildomas nosines.  D a u g i a u s i a i  klystama  vns. N.kam? linksnyje, čia norima dėti nosinę (kam?) baltajai (ji ir tariama taip pratęsiamai !) ir Vt. kame? baltajame.

Pratimėlis. Įsidėmėk: ten, kur kils klausimas kam? (naudininko linksnis), nosinės nereikia.    Visi girią man-j- draugę. Girdėjau, kad išvogė tav-j- karvelių porą.  Tav-j- kriaušių nelabai mėgstu.  Apie tai nieko nesakyk sava- jai draugei.  Pasisvečiuosiu pas tav-sias kraiušes, kai prinoks.  Prašau, nusilenk balt-jai rožei.  Didi meilė sav-jam kraštui. Prašau, gėrėkis graž-ja mana-ja gėlele.
Ten, kur kils klausimas kame? (Vns.Vt.) taip pat nosinės nereikia - Sava-jame krašte ir vilkui mieliau.

…………………—————- * * *  ——————

Rodyk draugams

36*** PRATIMAI

* BŪDVARDIS
7. Pirma, gerai įsižiūrėk, kokiuose linksniuose rašomos nosinės, ir atlik užduotį - įrašyk reikiamą  (nosinę ar nenosinę) raidę:
….1. Sutikau ger-j-  ir linksm-j-  žmogų.
2.Sveikinu šauni- j-  trijulę.
3. Ačiū ger-jai močiutei.
4. Pasveikinau su raudon-ja  rože.
5. Gili-jame  šuliny dau vandens.
6. Lengvos  pirm-j-  metų užduotys.
7. Padovanojo pilk-j-  karvelių porą.
8. Sen-jai piliai - pagarba.

S ė k m ė s.

Dar į d o m u, kad tas pats žodis, keičiant priesagas ar galūnę, gali būti  skirtinga  kalbos dalis. Pvz.:
drąsa - kas tai? -  daiktavardis (drąsos, -ai -ą…). Visada imti vns. vardininką;
drąsumas - kas tai? - daiktavardis (-o,-ui, -ą…);
drąsus, -i  - koks? kokia? - būdvardis. Būdvardis visada turi abi gimine - vyr. ir mot.;
drąsiai - kaip, kuriuo būdu? - būdo prieveiksmis,  nekaitomas;
drįsti - ką veikti? - veiksmažodis (aš drįstu, tu drįsti, jis,ji drįsta,  mes…).

……..————–  * * * ————

Rodyk draugams

37*** SKAITVARDIS

37***   S K A I T V A R D I S yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus  kiek? (kiekiniai)   kelintas? kelinta? (kelintiniai)

KIEKINIAI kiek? (nuo vieno iki milijono…) -  vienas, -a,  du, dvi,  penki, -ios, dešimt, šimtas, milijonas…
KELINTINIAI kelintas? kelinta? -  pirmas,-a (mokinys, mokinė),  antras, -a,   dešimtas,-a,  dvidešimt penktas,-a. devyniasdešimt devintas, -a.

* KIEKINIŲ SKAITVARDŽIŲ  P O S K Y R I A I
Pagrindiniai:  vienas, du, septyni, devyni, dvylika, devyniolika, keturiasdešimt - devyniasdešimt, šimtas, tūkstantis, milijonas… (nuo vieno   iki  milijono…)
Dauginiai skaitvardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais (kurie neturi vienaskaitos). Jų priesagos   -er- -ej- vieneri akiniai (nėra vns. - akinis), dvejos durys, treji, ketveri - devyneri metai.
Kuopiniai skaitvardžiai žymi tarp savęs susijusių daiktų, asmenų būrį - kuopą.  Jų priesaga  -et- dvejetas, trejetas - devynetas:  dvejetas berniukų, penketas draugų.
vartodami pagrindinį skaitvardį nurodome kiekį, kiek? - penki berniukai. O vartojame kuopinį skaitvardį, kai nurodome, kad tie vaikai sudaro būrį - kuopą: penketas berniukų.
Trupmeniniai žymi trupmenas: viena trečioji,  trys penktosios. Prie trupmeninių priskiriami ir mišriųjų skaičių pavadinimai: pusantro, pustrečio.

* Pagal  s a n d a r ą skaitvardžiai yra  v i e n t i s i n i a i vienas, trys, penki, antras, šeštas   ir
…………………………………………….. s u d ė t i n i a i:  dvidešimt vienas,  du šimtai penkiasdešimt.
* L i n k s n i a v i m a s
Vienaskaita  V.kas? vienas, -a  K.ko? vieno, -os,  N. kam? vienam, -ai,  G.ką? vieną,  Įn.kuo/ vienu, -a,
……………… Vt. kur, kame? viename, -oje.
Daugiskaita  V. vieni, -os,  K. vienų,  N. vieniems, -oms,  G. vienus, -as  Įn. …

V. du,  dvi…………… trys ……………… keturi, -ios ……….... -  devyni,-ios
K. dviejų ……………. trijų …………….. keturių ………………… -  devynių
N, dviem ………….. .trims ……………. keturiems, -ioms .. -  devyniems, ioms
G. du, dvi ………….. tris ………………. keturis, -ias ………... -  devynis, -ias
Įn. dviem .…………. trimis …………… keturiais, -iomis -  devyniais, -iomis
Vt. dviejuose, -ose trijuose, -ose .. keturiuoe, -iose - devyniuose -iose

Įsidėmėti: du,dvi  N kam?  ir Įn kuo?  neturi  s - dviem,  Tą  s jau turi:  N.kam?  keturiems, penkiems iki devyniems.

* Skaitvardis  dešimtis linksniuojamas kaip daiktavardis atmintis:  Vns. V. dešimtis - atmintis, K. dešimties - atminties, N, dešimčiai - atminčiai, G. dešimtį - atmintį, Įn. dešimtimi - atmintimi, Vt. dešimtyje - atmintyje.
* Kiekiniai skaitvardžiai nuo vienuolikos iki devyniolikos:
V. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
K. vienuolikos, dvylikos  -  devyniolikos
N. vienuolikai dvylikai  -  devyniolikai
G. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
Įn. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
Vt. vienuolikoje, dvylikoje  -  devyniolikoje.

Įsidėmėti:  Kiekinių skaitvardžių  vienuolika - devyniolika  (ir įvardžio keliolika)  galininko galūnė trumpa - a, dėlto nerašoma ą (nosinė balsė).   Pvz.:  Aš nusipirkau vienuolika sąsiuvinių. Rytoj ateis aštuoniolika berniukų, pamačiau penkiolika ančių.  Kišenėje turiu tik  keliolika centų.

* Taip rašomi skaitvardžiai   keturiasdešimt, penkiasdešimt šešiasdešimt, septyniasdešimt, aštuoniasdešimt, devyniasdešimt.

…………… ———–  * * *  ———

Rodyk draugams

38*** ĮVARDIS 

yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
* ĮVARDŽIŲ   S K Y R I A I:
Manau, kad  gerokai esate pamiršę įvardį, todėl duodu visus jo skyrius su pavyzdžiais.
ASMENINIAI - aš, tu, jis, ji, mes jūs, jie jos,  mano tavo. (turbūt tuos geriausiai  žinot)
SANGRĄŽINIS - savęs,
Savybiniai - manas, tavas, savas, maniškis, taviškis, saviškis,mūsiškis, jūsiškis
Parodomieji - šis,-i,  šitas, -a,  tas, anas, šitoks, toks, šioks, anoks, toks pat…
Pažymimieji - kitas, -a,  kitoks, joks, visoks, nė vienas, kiekvienas, tūlas, visoks, niekas, tas pats,
Klausiamieji ir  Santykiniai - kas, koks, kuris, katras, keli…
………….Įsidėmėtina: klausiamieji - tai klausiamasis sakinys (su klaustuku), pvz.,   Kas čia atsitiko?
………….santykiniai - kai neklausiama:  kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus.
Nežymimieji - kažkas, kažin koks, kas nors, kai kas, bet kas, kas ne kas, kuris ne kuris…
* Kai kurie įvardžiai turi įvardžiuotines formas:
………… Asmeniniai: jis, jisai,  ji - jinai.
………… Savybiniai:  manas - manasis, manoji,  tavas…  savas…
………… Parodomieji: tas - tasai, ta - toji,  toks - toksai.

* ĮVARDŽIUOTINIŲ formų linksniavimas
……….   VIENASKAITA  vyr.g. ir mot.g.         DAUGISKAITA   vyr. ir mot.g.
V. kas?        manasis,  manoji                     manieji,          manosios
K. ko?         manojo,   manosios                  manųjų,         manųjų
N. kam?       manajam, manajai,                   maniesiems,  manosioms
G. ką? …….. manąjį,    manąją, ………..….. .. manuosius,    manąsias
Įn. kuo? ….. manuoju, manąja                     manaisiais,     manosiomis
Vt. kame?    manajame, manojoje                manuosiuose, manosiose.

Čia, kaip ir įvardžiuotiniuose būdvardžiuose,  a p s i r i k u s  galima parašyti nosines Vns. naudininke (kam?) ir vietininke (kame?)!

Pratimas .Surašyk nosines.  Visi giria man-j- draugą.  Pasipuošk su nauj-ja sukneke. Šito tav-jam draugui nesakysiu. Girdėjau, kad kažkas išvogė tav-j- karvelių porą. Myliu sav-j- Tėvynę. Apie tai nieko nesakyk sav-jai draugei. Sav-jame krašte ir vilkui miela. žinai, nelabai mėgstu tav-j- kriaušių. Gerai prižiūrėk sav-sias darželio gėles.

* LINKSNIAVIMAS
……….Asmeniniai ir     Sangrąžinis
Vienaskaita ……………………………………. ……..Daugiskaita
V.  aš,              tu                   –             mes,       jūs
K. manęs,      tavęs             savęs             mūsų,      jūsų
…..mano,        tavo,              savo
N.  man,          tau,               sau             mums,    jums
G.  mane,        tave,             save            mus,       jus
Įn. manimi      tavimi           savimi          mumis,     jumis
Vt. manyje      tavyje            savyje          mumyse,  jumyse

Įsidėmėtina: Vns. kilmininke manęs,  tavęs,  savęs (su nosine),   o galininke mane,  tave,  save ( be nosinės!)
Visi įvardžiai linksniuojami ir turi tradicines nosines  Vns. galininke ir  Dgs  kilmininke.


…………………………………………..————-   * * *  ————-

Rodyk draugams

39. GRAMATIKA

39*** VEIKSMAŽODIS

Svarbiausia - čia bus įdomių rašybos atvejų.

* VEIKSMAŽODIS yra kalbos dalis, kuri atsako į klausimus   daiktas veikia?   kas vyksta, atsitinka? Veiksmažodis reiškia daikto veiksmą - eiti, skaityti, dirbti, valgyti -  arba būseną - šalti, sirgti, gyti.
Veiksmažodžio pagrindinės formos yra trys:
Bendratis -   dirbti, kalbėti. mąstyti, daryti, prausti (kitą),  praustis  (pačiam) -čia  sangrąžinė forma,
Esamojo laiko trečias asmuo - dirba, kalba, mąsto (jis, ji),
Būtojo kartinio laiko trečias asmuo - dirbo, kalbėjo, mąstė (jis, ji).
Lietuvių kalbos žodyne ir duodamos kiekvieno veiksmažodžio visos trys formos, pvz.: dirbti, -a,-o, kalbėti, kalba, -jo.
* Veiksmažodžio pagrindiniai kamienai:  ei-ti,  ein-a,  ėj-o.   Iš jų daromos išvestinės veiksmažodžio formos,
pvz.: ein - a +ąs, -anti   - einąs, einanti. (dalyvis).

* Veiksmažodis turi tris nuosakas - tiesioginė, tariamoji  ir liepiamoji.

TIESIOGINĖ nuosaka
ESAMASIS laikas
..Aš einu,  Tu eini,  Jis,ji eina.   Mes einame,  Jūs einate,  Jie, jos eina.
BŪTASIS kartinis laikas
..Aš ėjau,  Tu ėjai,  Jis, ji ėjo.   Mes ėjome,  Jūs ėjote,  Jie,jos ėjo.
BŪTASIS dažninis laikas
..Aš eidavau,  Tu eidavai,  Jis,ji eidavo.   Mes eidavome,  Jūs eidavote,  Jie jos eidavo.        Priesaga dav.
BŪSIMASIS laikas
..Aš eisiu,  Tu eisi,  Jis, ji eis.   Mes eisime,  Jūs eisite,  Jie, jos eis.    Priesaga s

TARIAMOJI nuosaka
Aš eičiau,  Tu eitum,  Jis, ji eitų.   Mes eitume,  Jūs eitute,  Jie, jos eitųTrečiame asmenyje  ų nosinė.

LIEPIAMOJI nuosaka
Tu eik,  Jis, ji  tegu(l) eina,  teeina.     Mes eikime,  Jūs eikite,   Jie, jos tegu(l) eina, teeina.      Priesaga k

,,,,, Žinoti: Iš bndraties karmieno padaromi būtasis dažninis laikas su priesaga  dav: žiūrė -ti   - aš žiūrėdavau, tu žiūrėdavai,  jis,ji žiūrėdavo; mes žiūrėdavome …  ir  būsimasis laikas su priesaga  s: žiūrė -ti - aš žiūrėsiu, tu žiūrėsi,  jis,ji  žiūrės,  mes žiūrėsime,  jūs žiūrsite,  jie,jos žiūrės.

* Veiksmažodžio asmenuotės
Pagal esamojo laiko trečiojo asmens galūnes skiriamos  trys asmenuotės:
I asm. - a (jis, ji -neša, kelia, kalba)
II asm.  -i ( myli, gali ,tyli)
iii asm. -o (rašo, daro, saugo)

* ŠAKNIES BALSIŲ rašyba - y, ū ar  i, u (kalbu apie būsimojo laiko trečią asmenį).
Dviskiemenių veiksmažodžių bendratyje prieš  -ti esantys  y ir ū būsimojo laiko trečiame asmenyje  sutrumpėja:
pvz.:  gyti - gis,  lyti - lis,       žūti - žus,  būti - bus,  griūti grius.
….. Išimtys:  siūti - siūs,  vyti - vys  (čia išlieka y ir ū būsimajame laike).
Bet   y ir ū nesutrumpėja, kai prieš bendratį yra dar koks priebalsis:  slysti - slys,  dygti - dygs.
Taip pat nesutrumpėja ir daugiaskiemeniuose veiksmažodžiuose -  skaityti - skaitys,  matyti - matys,

* PRIEBALSIŲ rašyba.     (čia pakitimai vyks visuose trijuose būsimojo laiko asmenyse)
Bendraties kamieno   ž. z   š, s, einantys prieš  tisusilieja su būsimojo laiko priesaga  s ir vista  s, š.
Pvz.,  drož ti  + s - droš (ž+s= š)   grimz-ti +s -grims (z+s=s) ir t.t.   neš-ti + s -neš,   mes-ti +s -mes.

Dėmesio: Esamajame, būt.k., būt.dažn. laikuose ž,  o būsimajame l. jau  š: drožiu, drožiau, droždavau, bet būsimajame l.  aš drošiu, droši, droš….   Pavyzdžiai:  ūžti - ūš,  megzti - megs,  laužti - lauš,  pūsti - pūs (pūs ti +s;   s+s -  s).

…………………………. NOSINĖS BALSĖS žodžių šaknyse …………….. 2.  L E N T E L Ė
Tai raidės, turinčios išnykusio nosinumo pažymėjimą ą,  ę,  į,  ų
*Apie tai skaityk  39a*** Įraše.

———————  **

Rodyk draugams