BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

36. GRAMATIKA.

36*** BŪDVARDIS.

B Ū D V A R D I S yra  KALBOS DALIS, kuri žymi daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia?, kuris? kuri?
Lauke labai gražus (koks?) oras. Šiandien graži (kokia?) diena.
* Būdvardis kaitomas giminėmis, skaičiais ir linksniais
Vienaskaita                                             Daugiskaita
V. vėsus oras (vyr.g.),   vėsi diena (mot.g.),     vėsūs orai, vėsios dienos.
K. vėsaus oro               vėsios dienos              vėsių orų
N. vėsiam orui             vėsiai dienai                vėsiems orams, vėsioms dienoms
G.vėsų  orą                  vėsią dieną                  vėsius oru,        vėsias dienas
Įn.kuo?,  Vt.kur? kame?  ….. vėsia,  vėsioje ………………………. vėsiais ,  vėsiuose

* Būdvardis gali būti ne tik vyriškos, moteriškos, bet ir bevardės giminės,
Vėsus oras, vėsi diena, Šiandien lauke vėsu. Upėje gilu. Čia gera gyventi. Jaučiau šilta ir šalta. Įsidėmėti: bevardės gim. būdvardžiai nelinksniuojami  - neturi galininko - tad ir nosinės neturi.
* Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu: Gatvę puošia gražus namas (vns.V.), Čia nėra gražių sodybų (dgs.K.)

*Būdvardžio linksniuotės
……………………..I                                           II                                         III
Vns, V         -as,  -a                                 -us,  -i                                -is, -ė
Dgs. K.        -i,    -os                                -ūs, -ios                            -iai, -ės
…………………….baltas                                    gražus                               medinis

Žinotina, kad kartais trumpiname  vns,Vt. ir dgs.Įn. linksnių galūes:  jaunoje - jaunoj (neparašykit jaunoi), jaunomis - jaunom.

* Būdvardžių laipsniai
Būdvardis turi tris pagrindinius laipsnius:
Nelyginamasis laipsnis    aukštas, -a,
Aukštesnysis l.  aukštas -a  + esnis, -ė    - aukštesnis, -ė,
Aukščiausiasis l.  aukštas, -a  +iausias, -a   - aukščiausias, -a.

Turi ir pereinamuosius du laipsnius:
Aukštėlesnysis laipsnis   aukkštas,   + ėlesnis, –ė   aukštėlesnis, -ė,
Visų (arba pats, -i) aukščiausiąjį   - visų arba pats geriausias.

Pavyzdžiai. Nustatyk laipsnius pažvelgdamas į priesagas.  Bernelis nuskynė žaliąją rūtelę jauniausiajai seserėlei. Žmogus sukūrė aukštesnį ir tobulesnį kūrinį, nei gamta.  Net  giedriausią pavakarę ir šviesiausią dieną rūkas paversdavo tamsia naktimi. Senė ožka buvo stambėlesnė už jauniklę.

* Įvardžiuotiniai būdvardiai.   Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų:  Pievoje stypčiojo  baltas ( kai švarus) gandras. Be baltojo, yra juodasis gandras.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai būna įvairių laipsnių - baltasis, baltėlesnysis, balčiausiasis.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai sudaromi iš paprastojo būdvardžio + įvardis jis, ji.
baltas + jis -baltasis,   balta +ji - baltoji;   dailus + jis,ji - dailusis,  dailioji.

* Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas
VIENASKAITA  vyr.gim.    DAUGISKAITA…. VIENASKAITA mot.g.  DAUGISKAITA
V. kas?      baltasis                baltieji                  baltoji                   baltosios
K. ko?        baltojo                baltųjų ………… baltosios                baltųjų
N.kam?      baltajam             baltiesiems          baltajai                 baltosioms
G.ką?         baltąjį
……………baltuosius            baltąją ………….. baltąsias
Įn.kuo?     baltuoju              baltaisiais             baltąja                  baltosiomis
Vt.kame    baltajame           baltuosiuose        baltojoje               baltosiose
………Vyr gim.  Vns.Vt. ir  Dgs. N. bei Vt. galūnės kartais trumpinamos - baltajam, baltiesiem, baltuosiuos
………Mot. gim. Vns. V. ir Dgs. N. bei Įn. galūnės kartais trumpinamos - baltojoj, baltosiom, baltosiom.

* Sudurtiniai būdvardžiai:   akiplėšiškas, tuščiaviduris, mėlynžiedis.
Įsidėmėti.  Vyriškoji giminė turi tik tradinių linksnių nosines - vns.galininko ir  dgs. kilmininko.
……………. Moteriškoji gim., - matai -  turi papildomas nosines.  D a u g i a u s i a i  klystama  vns. N.kam? linksnyje, čia norima dėti nosinę (kam?) baltajai (ji ir tariama taip pratęsiamai !) ir Vt. kame? baltajame.

Pratimėlis. Įsidėmėk: ten, kur kils klausimas kam? (naudininko linksnis), nosinės nereikia.    Visi girią man-j- draugę. Girdėjau, kad išvogė tav-j- karvelių porą.  Tav-j- kriaušių nelabai mėgstu.  Apie tai nieko nesakyk sava- jai draugei.  Pasisvečiuosiu pas tav-sias kraiušes, kai prinoks.  Prašau, nusilenk balt-jai rožei.  Didi meilė sav-jam kraštui. Prašau, gėrėkis graž-ja mana-ja gėlele.
Ten, kur kils klausimas kame? (Vns.Vt.) taip pat nosinės nereikia - Sava-jame krašte ir vilkui mieliau.

…………………—————- * * *  ——————

Rodyk draugams

48*** JAUSTUKAS .

48*** JAUSTUKAS yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia  įvairius         j a u s m u s.

Dažniausiai vartojami jaustukai: a, ach, aha, ak, ai,  cit. e, ehe, ei, ek,  ė, hm, na, o, oho,  oi, ša, ts, ačiū, bravo,  deja, dėkui, marš, sveiks, štiš,  vai, vaje, valio, labas, sudie.

* Jaustukais galime reikšti daugybę įvairiausių jausmų pasitenkinimą ir  nepasitenkinimą,  džiaugsmą ir skausmą, gėrėjimąsi ir bjaurėjimąsi, nusivylimą ir kt.
Jaustukai taip pat tinka  liepimui, draudimui, raginimui nusakyti.
* Jaustukai sakinyje dažniausiai skiriami  kableliais ir  šauktukais:

..1.Ak! pasigirdo už manęs kažkieno šūksnis.
..2 Labas, drauguži, kur išsiruošei?
..3.Vaje, kokios gražios gėlės!
..4.Sudie, Tėvyne, palieku tave su ašarom.
..5.Na, ir pasakei, kad tave kur galas.
..6.E! Kaip matau, pakliuvai į bėdą.
..7.O, kokios gražios gėlės.
* Kaip žinote, šio Įrašo tikslas - parodyti įv, kalbos dalių įdomesnius  r a š y b o s  atvejus. Čia matote, kaip rašomi jaustukai, taip pat noriu parodyti, kad jaustukas o , kaip ir kiti, skiriamas kableliu, bet jis gali būti ir iš viso neskiriamas.   Pasižiūrėkime.  Tiesa, tai bus jau nebe rašybos, o skyrybos atvejis. Bet, pasitaikius progai, duosiu ir s k y r y b ą.
* Jaustukas o s k i r i a m a s   kaip ir kiti jaustukai:
O, išklausyk meldimo mano! Būk maloningas man, Varūne.   O! dėl Lietuvos, sakėt, negailėsim nieko,
O, tai buvo kitados! Jos dauggalis buvo žodis,   O, paklausykit vakarais, kai marių bangos nerimauja.
* Jaustukas o n e s k i r i a m a s,  kai jis eina su  k r e i p i n i u:
O broli, ta pikta kalba visai tau netinka.   O ponia!.. kas gi šitaip vaiką muša.
O Lietuvos dievai! Tegul jisai numirs ramiai.   O žirge žirge, žirgeli mano.
O sielvartėli mano didžiausias, tai aš apleistas ant margo svieto.

** Įdomu, kad toliau duotuose sakiniuose  o yra ne jaustukas, o dalelytė. Žinia, dalelytės neskiriamos kableliais,  na, nereiškiami jomis ir jokie jausmai:
O (ir, bet) katra iš jūsų ponia?  Ir katra iš jūsų ponia?    Bet katra iš jūsų ponia?      Štai čia trys dalelytės -ir jau trys sakiniai.
O (ir, bet) ką tai reiškia?     O (ir,bet) čia dargana su žeme dangų maišo.  O (ir, bet) jam pritarė paukščių giesmė.   O (ir, bet) kelias žvaigždžių milijonais nušviestas.

………..———-  *  *  *   ———-

Skaityti toliau ‘48*** JAUSTUKAS .’ »

Rodyk draugams