BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

35*** GRAMATIKA

35*** DAIKTAVARDIS

Čia pradėjau  spausdinti ir spausdinsiu visas kaitomas ir nekaitomas kalbos dalis ir veiksmažodžių formas,  jų penkiolika.

Iš jų linksniuojamos:  daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, dalyvis, pusdalyvis,
Nelinksniuojamos: veiksmažodis,   padalyvis, prieveiksmis, prielinksnis, jaustukas, jungtukas, dalelytė, ištiktukas ir būdinys.
Tai yra gera galimybė  JUMS,  atidžiai perskaičius kiekvieną kalbos dalį,  p a s i k a r t o t i  čia  randamus įvairius   r a š y b o s   atvejus.

*Medžiagą pateikiu  visiškai   n e m o k a m a i.  Noriu Jūsų nuomonės, kaip, pvz., patiko  Daiktavardis ir kt. kalbos dalys: ar viskas suprantama, ar galima pasikartoti, pasimokyti ir pan.
Prašau, pasiūlykite ir savo draugams, pažįstamiems pasižiūrėti, pasitikrinti rašybą.
..*Ši medžiaga, manau, ypač  tinka vyr. klasių moksleiviams, gal studentams, taip pat ir tarnautojams bei šiaip  besidomintiems ir siekiantiems gražesnės, grynesnės lietuvių kalbos. Mylėkime savo kalbą.

..*D A I K T A V A R D I S yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktų vardą ir atsako į klausimą  kas tai?
Daiktavardžiai kaitomi skaičiais, linksniais, yra vyriškos (namas) arba moteriškos (žolė) giminės ir  turi bendrą formą: naktibalda, padauža, tarškalas.
……………………………….Turi 5 linksniuotes
I.……………………………….  II ………………….. ………..….. III ……………………….. IV ……………………….V
V. -as, -is, -ys             -a, -ė,-i                    -is                        -us                     -uo, -ė
K.  -o,  -io                   -os,  -ės                   -ies                      -aus                  -ens, -ers
Pvz.: namas, namo     duona, duonos       pilis, pilies    dangus, dangaus   vanduo, vandens,
…………………………………………………………………………………………………………………………. duktė, dukters
Matome, kad negalime rašyti svečes, svečio, nes tokios galūnės I linksniuotėje nėra, o yra svečias, svečio -   -as, -o.
Palinksniuokime Vienaskaitą…………………. Daugiskaita.
Vns.V. kas?   namas,  peilis,  gaidys,            namai, peiliai, gaidžiai
…… K. ko?    namo,    peilio,  gaidžio,          namų, peilių, gaidžių
…… N. kam? namui, peiliui, gaidžiui,          namams, peiliams, gaidžiams
…… G. ką?    namą,    peilį,    gaidį ,            namus, peilius, gaidžius
…… Įn. kuo? namu,  peiliu, gaidžiu,            namais, peiliais, gaidžiais
…… Vt.kur. kame? name, peilyje, gaidyje,   namuose, peiliuose, gaidžiuose.

Galimi trumpinimai ir kt.
I linksn.  Dgs. vt. namuose - namuos.
II l.  Vns. V. giria,    eglė
………….. N. giriai,   eglei
………….. G  girią,    eglę
Jei vardininke  ė, tai ir kituose linksniuose tik  ė, ei, ę - gėlė, gėlei, gėlę (ne  ia).
Vns. Vt. galvoje - galvoj,  gėlėje - gėlėj.
III.l. Vns. pilimi - pilim.   Vt. pilyje - pily.
IV l. Vns. In.  turgumi - turgum.   Vt. turguje - turguj.   Jei parašytume turgui , būtų naudininkas, kam?
V l. Vns Vt. vandenyje - vandeny.    Įsidėmėtinas žodis  duktė, dukters, dukteriai ( ne  -ei).   Juk jeigu vardininke ė tai kituose linksniuose  ė, ei, ę (žiūr. II l.). Bet čia ne  gėlė - gelės, o duktė - dukters.

Visada rašomos nosinės Vns. gal. - namą, gėlę, pilį, turgų, dukterį ir Dgs. kilm. - namų, gėlių, pilių, turgų, dukterų.

* DAIKTAVARDŽIAI, kurie rodo į save nukreiptą veiksmą, yra sangrąžiniai, jie turi dalelytę si, kuri gali virsti į is, ir dar -  gali eiti prieš šaknį.
Vns V. rūpinimasis, prausimasis, Dgs.V. įsipareigojimai,
K. rūpinimosi,   prausimosi,                 K. įsipareigojimų.
G. rūpinimąsi,   prausimąsi.
Rytinį prausimąsi atlik šaltu vandeniu (ką?).    Prausimasis šaltu vandeniu - sveikata (kas?).

* Daiktavardžiai padaromi ir iš kitų kalbos dalių pridedant priešdėlius ir priesagas.
Darant daiktavardžius iš veiksmažodžių, paprastai klaidina priesagos: kada  -imas, kada ymas. Sakome:
-ymas, kai veiksmažodis bendratyje turi -yti:  rašyti - rašymas,  skaityti - skaitymas,  daryti - darymas.
-imas, kai veiksmažodis neturi benratyje -yti: piešti -piešimas, durti - dūrimas, dirbti - dirbimas, lįsti - lindimas.

* Įsidėmėtini priešdėliai   į,  im  in ir  są, sam,  san.
į- įėjimas, įprotis, įnašas, įsakas, įstaiga, įrašas, įspūdis.     im- impilas, impulsas.      in- inkilas, indėlis.
są- jūdis, sąjunga, sąlyga, sąmojis, sąmonė sąnarys, sąnaudos, sąlytis.   sam- sambrėškis, sambūvis, samprotis,  sambrūzdis.
san- santaika, santuoka, sankaba, sankaupa, sankirtis.

* Dar priešdėliai  iš,  už
iš-sakymas, išsiblaškymas, iššaldymas, iššūkis.   už- sparnis, užžarstymas, užželdinimas, užžymėjimas. Rašant reikia aiškiai jausti  ir ir žiūrėti, kur du žž,   du šš.

* SUDURTINIŲ  daiktavardžių rašyba.
Sudurtiniai daiktavardžiai sudaromi su jungiamuoju balsiu ar be jo.
Jungiamieji balsiai:  a,  o,  ė,  i,  y,  u,  ū.   Nėra jungiamojo balsio  e ( vietoj girdimo  e rašome  ia).
Bulviakasys, rugiagėlė, aštriadantis, piliakalnis, giliavandeni.  Kiti jungiamieji balsiai: šilauogė - šilas + uoga;  matote: atmetėm galūnę as ir pridėjom jungiamąjį balsį a,  dirvožemis,  saulėlydis, akiratis, darbymetis, vidužiemis, galvūgalis   ir vidurvasaris: čia atmetėm žodžiui vidurys galūnę ys ir nepridėjom, nereikia  jokio jungiamojo balsio.

*** Gal stamboku mastu  aptariau daiktavardį , bet nuosekliai, ir viskas apie daiktavardį - duodu tas vietas, kur matysite, kad  rašant nereikėtų daryti klaidų.

* Jau pateikiau daiktavardį, būdvardį, skaitvardį, įvardį, veiksmažodį, dalyvį, pusdalyvį ir padalyvį,  prielinksnį, prieveiksmį, jungtuką, ištiktuką,  būdinįdalelytę ir paskutinį - jaustuką.

** Atidžiai panagrinėdamas paskaityk visas.

…………………..—————–   * * *   —————

Rodyk draugams

36. GRAMATIKA.

36*** BŪDVARDIS.

B Ū D V A R D I S yra  KALBOS DALIS, kuri žymi daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia?, kuris? kuri?
Lauke labai gražus (koks?) oras. Šiandien graži (kokia?) diena.
* Būdvardis kaitomas giminėmis, skaičiais ir linksniais
Vienaskaita                                             Daugiskaita
V. vėsus oras (vyr.g.),   vėsi diena (mot.g.),     vėsūs orai, vėsios dienos.
K. vėsaus oro               vėsios dienos              vėsių orų
N. vėsiam orui             vėsiai dienai                vėsiems orams, vėsioms dienoms
G.vėsų  orą                  vėsią dieną                  vėsius oru,        vėsias dienas
Įn.kuo?,  Vt.kur? kame?  ….. vėsia,  vėsioje ………………………. vėsiais ,  vėsiuose

* Būdvardis gali būti ne tik vyriškos, moteriškos, bet ir bevardės giminės,
Vėsus oras, vėsi diena, Šiandien lauke vėsu. Upėje gilu. Čia gera gyventi. Jaučiau šilta ir šalta. Įsidėmėti: bevardės gim. būdvardžiai nelinksniuojami  - neturi galininko - tad ir nosinės neturi.
* Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu: Gatvę puošia gražus namas (vns.V.), Čia nėra gražių sodybų (dgs.K.)

*Būdvardžio linksniuotės
……………………..I                                           II                                         III
Vns, V         -as,  -a                                 -us,  -i                                -is, -ė
Dgs. K.        -i,    -os                                -ūs, -ios                            -iai, -ės
…………………….baltas                                    gražus                               medinis

Žinotina, kad kartais trumpiname  vns,Vt. ir dgs.Įn. linksnių galūes:  jaunoje - jaunoj (neparašykit jaunoi), jaunomis - jaunom.

* Būdvardžių laipsniai
Būdvardis turi tris pagrindinius laipsnius:
Nelyginamasis laipsnis    aukštas, -a,
Aukštesnysis l.  aukštas -a  + esnis, -ė    - aukštesnis, -ė,
Aukščiausiasis l.  aukštas, -a  +iausias, -a   - aukščiausias, -a.

Turi ir pereinamuosius du laipsnius:
Aukštėlesnysis laipsnis   aukkštas,   + ėlesnis, –ė   aukštėlesnis, -ė,
Visų (arba pats, -i) aukščiausiąjį   - visų arba pats geriausias.

Pavyzdžiai. Nustatyk laipsnius pažvelgdamas į priesagas.  Bernelis nuskynė žaliąją rūtelę jauniausiajai seserėlei. Žmogus sukūrė aukštesnį ir tobulesnį kūrinį, nei gamta.  Net  giedriausią pavakarę ir šviesiausią dieną rūkas paversdavo tamsia naktimi. Senė ožka buvo stambėlesnė už jauniklę.

* Įvardžiuotiniai būdvardiai.   Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų:  Pievoje stypčiojo  baltas ( kai švarus) gandras. Be baltojo, yra juodasis gandras.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai būna įvairių laipsnių - baltasis, baltėlesnysis, balčiausiasis.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai sudaromi iš paprastojo būdvardžio + įvardis jis, ji.
baltas + jis -baltasis,   balta +ji - baltoji;   dailus + jis,ji - dailusis,  dailioji.

* Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas
VIENASKAITA  vyr.gim.    DAUGISKAITA…. VIENASKAITA mot.g.  DAUGISKAITA
V. kas?      baltasis                baltieji                  baltoji                   baltosios
K. ko?        baltojo                baltųjų ………… baltosios                baltųjų
N.kam?      baltajam             baltiesiems          baltajai                 baltosioms
G.ką?         baltąjį
……………baltuosius            baltąją ………….. baltąsias
Įn.kuo?     baltuoju              baltaisiais             baltąja                  baltosiomis
Vt.kame    baltajame           baltuosiuose        baltojoje               baltosiose
………Vyr gim.  Vns.Vt. ir  Dgs. N. bei Vt. galūnės kartais trumpinamos - baltajam, baltiesiem, baltuosiuos
………Mot. gim. Vns. V. ir Dgs. N. bei Įn. galūnės kartais trumpinamos - baltojoj, baltosiom, baltosiom.

* Sudurtiniai būdvardžiai:   akiplėšiškas, tuščiaviduris, mėlynžiedis.
Įsidėmėti.  Vyriškoji giminė turi tik tradinių linksnių nosines - vns.galininko ir  dgs. kilmininko.
……………. Moteriškoji gim., - matai -  turi papildomas nosines.  D a u g i a u s i a i  klystama  vns. N.kam? linksnyje, čia norima dėti nosinę (kam?) baltajai (ji ir tariama taip pratęsiamai !) ir Vt. kame? baltajame.

Pratimėlis. Įsidėmėk: ten, kur kils klausimas kam? (naudininko linksnis), nosinės nereikia.    Visi girią man-j- draugę. Girdėjau, kad išvogė tav-j- karvelių porą.  Tav-j- kriaušių nelabai mėgstu.  Apie tai nieko nesakyk sava- jai draugei.  Pasisvečiuosiu pas tav-sias kraiušes, kai prinoks.  Prašau, nusilenk balt-jai rožei.  Didi meilė sav-jam kraštui. Prašau, gėrėkis graž-ja mana-ja gėlele.
Ten, kur kils klausimas kame? (Vns.Vt.) taip pat nosinės nereikia - Sava-jame krašte ir vilkui mieliau.

…………………—————- * * *  ——————

Rodyk draugams

36*** PRATIMAI

* BŪDVARDIS
7. Pirma, gerai įsižiūrėk, kokiuose linksniuose rašomos nosinės, ir atlik užduotį - įrašyk reikiamą  (nosinę ar nenosinę) raidę:
….1. Sutikau ger-j-  ir linksm-j-  žmogų.
2.Sveikinu šauni- j-  trijulę.
3. Ačiū ger-jai močiutei.
4. Pasveikinau su raudon-ja  rože.
5. Gili-jame  šuliny dau vandens.
6. Lengvos  pirm-j-  metų užduotys.
7. Padovanojo pilk-j-  karvelių porą.
8. Sen-jai piliai - pagarba.

S ė k m ė s.

Dar į d o m u, kad tas pats žodis, keičiant priesagas ar galūnę, gali būti  skirtinga  kalbos dalis. Pvz.:
drąsa - kas tai? -  daiktavardis (drąsos, -ai -ą…). Visada imti vns. vardininką;
drąsumas - kas tai? - daiktavardis (-o,-ui, -ą…);
drąsus, -i  - koks? kokia? - būdvardis. Būdvardis visada turi abi gimine - vyr. ir mot.;
drąsiai - kaip, kuriuo būdu? - būdo prieveiksmis,  nekaitomas;
drįsti - ką veikti? - veiksmažodis (aš drįstu, tu drįsti, jis,ji drįsta,  mes…).

……..————–  * * * ————

Rodyk draugams

37*** SKAITVARDIS

37***   S K A I T V A R D I S yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus  kiek? (kiekiniai)   kelintas? kelinta? (kelintiniai)

KIEKINIAI kiek? (nuo vieno iki milijono…) -  vienas, -a,  du, dvi,  penki, -ios, dešimt, šimtas, milijonas…
KELINTINIAI kelintas? kelinta? -  pirmas,-a (mokinys, mokinė),  antras, -a,   dešimtas,-a,  dvidešimt penktas,-a. devyniasdešimt devintas, -a.

* KIEKINIŲ SKAITVARDŽIŲ  P O S K Y R I A I
Pagrindiniai:  vienas, du, septyni, devyni, dvylika, devyniolika, keturiasdešimt - devyniasdešimt, šimtas, tūkstantis, milijonas… (nuo vieno   iki  milijono…)
Dauginiai skaitvardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais (kurie neturi vienaskaitos). Jų priesagos   -er- -ej- vieneri akiniai (nėra vns. - akinis), dvejos durys, treji, ketveri - devyneri metai.
Kuopiniai skaitvardžiai žymi tarp savęs susijusių daiktų, asmenų būrį - kuopą.  Jų priesaga  -et- dvejetas, trejetas - devynetas:  dvejetas berniukų, penketas draugų.
vartodami pagrindinį skaitvardį nurodome kiekį, kiek? - penki berniukai. O vartojame kuopinį skaitvardį, kai nurodome, kad tie vaikai sudaro būrį - kuopą: penketas berniukų.
Trupmeniniai žymi trupmenas: viena trečioji,  trys penktosios. Prie trupmeninių priskiriami ir mišriųjų skaičių pavadinimai: pusantro, pustrečio.

* Pagal  s a n d a r ą skaitvardžiai yra  v i e n t i s i n i a i vienas, trys, penki, antras, šeštas   ir
…………………………………………….. s u d ė t i n i a i:  dvidešimt vienas,  du šimtai penkiasdešimt.
* L i n k s n i a v i m a s
Vienaskaita  V.kas? vienas, -a  K.ko? vieno, -os,  N. kam? vienam, -ai,  G.ką? vieną,  Įn.kuo/ vienu, -a,
……………… Vt. kur, kame? viename, -oje.
Daugiskaita  V. vieni, -os,  K. vienų,  N. vieniems, -oms,  G. vienus, -as  Įn. …

V. du,  dvi…………… trys ……………… keturi, -ios ……….... -  devyni,-ios
K. dviejų ……………. trijų …………….. keturių ………………… -  devynių
N, dviem ………….. .trims ……………. keturiems, -ioms .. -  devyniems, ioms
G. du, dvi ………….. tris ………………. keturis, -ias ………... -  devynis, -ias
Įn. dviem .…………. trimis …………… keturiais, -iomis -  devyniais, -iomis
Vt. dviejuose, -ose trijuose, -ose .. keturiuoe, -iose - devyniuose -iose

Įsidėmėti: du,dvi  N kam?  ir Įn kuo?  neturi  s - dviem,  Tą  s jau turi:  N.kam?  keturiems, penkiems iki devyniems.

* Skaitvardis  dešimtis linksniuojamas kaip daiktavardis atmintis:  Vns. V. dešimtis - atmintis, K. dešimties - atminties, N, dešimčiai - atminčiai, G. dešimtį - atmintį, Įn. dešimtimi - atmintimi, Vt. dešimtyje - atmintyje.
* Kiekiniai skaitvardžiai nuo vienuolikos iki devyniolikos:
V. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
K. vienuolikos, dvylikos  -  devyniolikos
N. vienuolikai dvylikai  -  devyniolikai
G. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
Įn. vienuolika, dvylika  -  devyniolika
Vt. vienuolikoje, dvylikoje  -  devyniolikoje.

Įsidėmėti:  Kiekinių skaitvardžių  vienuolika - devyniolika  (ir įvardžio keliolika)  galininko galūnė trumpa - a, dėlto nerašoma ą (nosinė balsė).   Pvz.:  Aš nusipirkau vienuolika sąsiuvinių. Rytoj ateis aštuoniolika berniukų, pamačiau penkiolika ančių.  Kišenėje turiu tik  keliolika centų.

* Taip rašomi skaitvardžiai   keturiasdešimt, penkiasdešimt šešiasdešimt, septyniasdešimt, aštuoniasdešimt, devyniasdešimt.

…………… ———–  * * *  ———

Rodyk draugams

38*** ĮVARDIS 

yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
* ĮVARDŽIŲ   S K Y R I A I:
Manau, kad  gerokai esate pamiršę įvardį, todėl duodu visus jo skyrius su pavyzdžiais.
ASMENINIAI - aš, tu, jis, ji, mes jūs, jie jos,  mano tavo. (turbūt tuos geriausiai  žinot)
SANGRĄŽINIS - savęs,
Savybiniai - manas, tavas, savas, maniškis, taviškis, saviškis,mūsiškis, jūsiškis
Parodomieji - šis,-i,  šitas, -a,  tas, anas, šitoks, toks, šioks, anoks, toks pat…
Pažymimieji - kitas, -a,  kitoks, joks, visoks, nė vienas, kiekvienas, tūlas, visoks, niekas, tas pats,
Klausiamieji ir  Santykiniai - kas, koks, kuris, katras, keli…
………….Įsidėmėtina: klausiamieji - tai klausiamasis sakinys (su klaustuku), pvz.,   Kas čia atsitiko?
………….santykiniai - kai neklausiama:  kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus.
Nežymimieji - kažkas, kažin koks, kas nors, kai kas, bet kas, kas ne kas, kuris ne kuris…
* Kai kurie įvardžiai turi įvardžiuotines formas:
………… Asmeniniai: jis, jisai,  ji - jinai.
………… Savybiniai:  manas - manasis, manoji,  tavas…  savas…
………… Parodomieji: tas - tasai, ta - toji,  toks - toksai.

* ĮVARDŽIUOTINIŲ formų linksniavimas
……….   VIENASKAITA  vyr.g. ir mot.g.         DAUGISKAITA   vyr. ir mot.g.
V. kas?        manasis,  manoji                     manieji,          manosios
K. ko?         manojo,   manosios                  manųjų,         manųjų
N. kam?       manajam, manajai,                   maniesiems,  manosioms
G. ką? …….. manąjį,    manąją, ………..….. .. manuosius,    manąsias
Įn. kuo? ….. manuoju, manąja                     manaisiais,     manosiomis
Vt. kame?    manajame, manojoje                manuosiuose, manosiose.

Čia, kaip ir įvardžiuotiniuose būdvardžiuose,  a p s i r i k u s  galima parašyti nosines Vns. naudininke (kam?) ir vietininke (kame?)!

Pratimas .Surašyk nosines.  Visi giria man-j- draugą.  Pasipuošk su nauj-ja sukneke. Šito tav-jam draugui nesakysiu. Girdėjau, kad kažkas išvogė tav-j- karvelių porą. Myliu sav-j- Tėvynę. Apie tai nieko nesakyk sav-jai draugei. Sav-jame krašte ir vilkui miela. žinai, nelabai mėgstu tav-j- kriaušių. Gerai prižiūrėk sav-sias darželio gėles.

* LINKSNIAVIMAS
……….Asmeniniai ir     Sangrąžinis
Vienaskaita ……………………………………. ……..Daugiskaita
V.  aš,              tu                   –             mes,       jūs
K. manęs,      tavęs             savęs             mūsų,      jūsų
…..mano,        tavo,              savo
N.  man,          tau,               sau             mums,    jums
G.  mane,        tave,             save            mus,       jus
Įn. manimi      tavimi           savimi          mumis,     jumis
Vt. manyje      tavyje            savyje          mumyse,  jumyse

Įsidėmėtina: Vns. kilmininke manęs,  tavęs,  savęs (su nosine),   o galininke mane,  tave,  save ( be nosinės!)
Visi įvardžiai linksniuojami ir turi tradicines nosines  Vns. galininke ir  Dgs  kilmininke.


…………………………………………..————-   * * *  ————-

Rodyk draugams

39. GRAMATIKA

39*** VEIKSMAŽODIS

Svarbiausia - čia bus įdomių rašybos atvejų.

* VEIKSMAŽODIS yra kalbos dalis, kuri atsako į klausimus   daiktas veikia?   kas vyksta, atsitinka? Veiksmažodis reiškia daikto veiksmą - eiti, skaityti, dirbti, valgyti -  arba būseną - šalti, sirgti, gyti.
Veiksmažodžio pagrindinės formos yra trys:
Bendratis -   dirbti, kalbėti. mąstyti, daryti, prausti (kitą),  praustis  (pačiam) -čia  sangrąžinė forma,
Esamojo laiko trečias asmuo - dirba, kalba, mąsto (jis, ji),
Būtojo kartinio laiko trečias asmuo - dirbo, kalbėjo, mąstė (jis, ji).
Lietuvių kalbos žodyne ir duodamos kiekvieno veiksmažodžio visos trys formos, pvz.: dirbti, -a,-o, kalbėti, kalba, -jo.
* Veiksmažodžio pagrindiniai kamienai:  ei-ti,  ein-a,  ėj-o.   Iš jų daromos išvestinės veiksmažodžio formos,
pvz.: ein - a +ąs, -anti   - einąs, einanti. (dalyvis).

* Veiksmažodis turi tris nuosakas - tiesioginė, tariamoji  ir liepiamoji.

TIESIOGINĖ nuosaka
ESAMASIS laikas
..Aš einu,  Tu eini,  Jis,ji eina.   Mes einame,  Jūs einate,  Jie, jos eina.
BŪTASIS kartinis laikas
..Aš ėjau,  Tu ėjai,  Jis, ji ėjo.   Mes ėjome,  Jūs ėjote,  Jie,jos ėjo.
BŪTASIS dažninis laikas
..Aš eidavau,  Tu eidavai,  Jis,ji eidavo.   Mes eidavome,  Jūs eidavote,  Jie jos eidavo.        Priesaga dav.
BŪSIMASIS laikas
..Aš eisiu,  Tu eisi,  Jis, ji eis.   Mes eisime,  Jūs eisite,  Jie, jos eis.    Priesaga s

TARIAMOJI nuosaka
Aš eičiau,  Tu eitum,  Jis, ji eitų.   Mes eitume,  Jūs eitute,  Jie, jos eitųTrečiame asmenyje  ų nosinė.

LIEPIAMOJI nuosaka
Tu eik,  Jis, ji  tegu(l) eina,  teeina.     Mes eikime,  Jūs eikite,   Jie, jos tegu(l) eina, teeina.      Priesaga k

,,,,, Žinoti: Iš bndraties karmieno padaromi būtasis dažninis laikas su priesaga  dav: žiūrė -ti   - aš žiūrėdavau, tu žiūrėdavai,  jis,ji žiūrėdavo; mes žiūrėdavome …  ir  būsimasis laikas su priesaga  s: žiūrė -ti - aš žiūrėsiu, tu žiūrėsi,  jis,ji  žiūrės,  mes žiūrėsime,  jūs žiūrsite,  jie,jos žiūrės.

* Veiksmažodžio asmenuotės
Pagal esamojo laiko trečiojo asmens galūnes skiriamos  trys asmenuotės:
I asm. - a (jis, ji -neša, kelia, kalba)
II asm.  -i ( myli, gali ,tyli)
iii asm. -o (rašo, daro, saugo)

* ŠAKNIES BALSIŲ rašyba - y, ū ar  i, u (kalbu apie būsimojo laiko trečią asmenį).
Dviskiemenių veiksmažodžių bendratyje prieš  -ti esantys  y ir ū būsimojo laiko trečiame asmenyje  sutrumpėja:
pvz.:  gyti - gis,  lyti - lis,       žūti - žus,  būti - bus,  griūti grius.
….. Išimtys:  siūti - siūs,  vyti - vys  (čia išlieka y ir ū būsimajame laike).
Bet   y ir ū nesutrumpėja, kai prieš bendratį yra dar koks priebalsis:  slysti - slys,  dygti - dygs.
Taip pat nesutrumpėja ir daugiaskiemeniuose veiksmažodžiuose -  skaityti - skaitys,  matyti - matys,

* PRIEBALSIŲ rašyba.     (čia pakitimai vyks visuose trijuose būsimojo laiko asmenyse)
Bendraties kamieno   ž. z   š, s, einantys prieš  tisusilieja su būsimojo laiko priesaga  s ir vista  s, š.
Pvz.,  drož ti  + s - droš (ž+s= š)   grimz-ti +s -grims (z+s=s) ir t.t.   neš-ti + s -neš,   mes-ti +s -mes.

Dėmesio: Esamajame, būt.k., būt.dažn. laikuose ž,  o būsimajame l. jau  š: drožiu, drožiau, droždavau, bet būsimajame l.  aš drošiu, droši, droš….   Pavyzdžiai:  ūžti - ūš,  megzti - megs,  laužti - lauš,  pūsti - pūs (pūs ti +s;   s+s -  s).

…………………………. NOSINĖS BALSĖS žodžių šaknyse …………….. 2.  L E N T E L Ė
Tai raidės, turinčios išnykusio nosinumo pažymėjimą ą,  ę,  į,  ų
*Apie tai skaityk  39a*** Įraše.

———————  **

Rodyk draugams

39a. Gramatika

39a*** NOSINĖS  BALSĖS

Nosinės balsės rašomos žodžio pradžioje - priešdėliuose, žodžio viduryje - šaknyje ir žodžio gale - galūnėje.

……….. L E N T E L Ė

.NOSINĖS  BALSĖS žodžių  šaknyse - ………………..
Tai raidės, turinčios išnykusio nosinumo pažymėjimą -
ą,  ę,  į,  ų

1.  ą, ę rašomos žodžio šaknyje,  kai ir be kirčio tariamos ilgai (  ir tik  e s a m a j a m e laike)   - šąla, bąla, sąla, glęžta, gęsta, tręšta, tęžta, mąžta, šąšta. Jų yra ir daugiau: glęra, gvęra klęra, skąra, žabąla …
Pvz.; Šiandien š
ąla (esam.l.), vakar šalo (būt.k.l.), šaldavo (būt dažn.l.),  šals (būsim.l.).
Taip pat dalyviuose: šąląs, šąlanti, šalęs, šalusi,  šaldavęs, šaldavusi,  šalsiąs, šalsianti.

2. ą, ę, į rašoma, kai giminiškų žodžių šaknyje jos kaitaliojasi tarpusavyje  (visuose laikuose) -

mąstyti, drįsti, …. grįžti,…………………. tįsti,…….. …rąžytis, . tręšti
mįslė,…….drąsa, grąža, gręžti, …… tąsa,tęsti, įsiręžti,   trąša;
tąsa (tįsoti - būti nusitęsusiam, tysoti- gulėti lovoje)
Pvz. Dabar aš m
ąstau, vakar mąsčiau, dažnai mąstydavau, ryt mąstysiu -     Tiesioginės nuosakos esamasis, būtasis kartinis, būt. dažn. ir būsimasis laikai.
Liepiamoji nuosaka: tu mąstyk, drįsk… Tariamoji nuos.: jis,ji mąstytų, drįstų

3. ą, ę, į, ų rašoma, kai giminiškų žodžių šaknyje kaitaliojasi su an, en, in, un (kąsti-kanda, kęsti-kenčia, lįsti-lindo, siųsti-siunčia).

…….Aiškumo dėlei duosiu visas formas ( pvz., žodžio kęsti):
….Bendratis  -kęsti,
….Tiesioginė nuosaka -  Esam. l. (aš, tu, jis,ji) kenčiu, kenti, kenčia,
…..…………………………..Būtasis kart.l. - kenčiau, kentei, kentė,
…..…………………………..Būtasis dažn.l.- kęsdavau, kęsdavai, kęsdavo,
…..…………………………..Būsimasis l. - kęsiu, kęsi, kęs,
….Liepiamoji nuosaka -  tu kęsk, mes kęskime.
….Tariamoji nuosaka -   kęsčiau, kęstum, kęstų.

Nerašomos nosinės gresia, grasinti, nes čia kaitaliojasi ne ą, ę. į, o a, e, ė – graso, gresia, grėsė. Įsiminti: pasiryžta, įgrysta.

Įsidėmėti 7 žodžius- rašomos nosinės šaknyje, kai ir kirčiuotas, ir nekirčiuotas skiemuo tariamas ilgai : ąžuolas, žąsis, ąsotis, ąsa, žąslai, lęšis, vąšas, ir: ląsta, ląstelė, Kęstutis, tęvas.

……….—————  * * *   ————-

……………………….

Rodyk draugams

40*** DALYVIS

40*** DALYVIS yra linksniuojama veiksmažodžio forma.

………………………………..

Dalyvis

VEIKIAMOJI RŪŠIS

Esamasis.l.eina.+..ąs,-anti– einąs,einanti
……………….myli + įs, inti- mylįs, mylinti

Būtasis k. l. ėjo + ęs, - usi - ėjęs, ėjusi

Būtasis d. l. eidavo + ęs,- usi – eidavęs, eidavusi

Būsimasis l. (tu) eisi + iąs,- ianti – eisiąs, eisianti
Galūnes ( jos pabrauktos) atmetame.

NEVEIKIAMOJI RŪŠIS

Esamasis l. eina + mas, -ma – einamas,einama

Būtasis l. eiti + tas, -ta - eitas, eita

Būsimasis l. (tu) eisi + mas, -ma – eisimas, eisima

.. Matote visą dalyvio  l e n t e l ę.   Atitinkamo laiko (čia bus esamojo ) dalyvis padaromas iš atitinkamo laiko III asmens (jis,ji) veiksmažodžio,  pvz.: eiti - jis, ji eina +  dalyvio galūnės  -ąs, -anti  - einąs, einanti.  Lentelėje pabraukiau galūnes, kurios,darant dalyvį, nubraukiamos.

Įsidėmėti,  kad veiksmažodis turi 3 asmenuotes : I -a (eina), II - o (rašo),   III -  i (myli, tyli, girdi…). III asmenuotės veikiamosios rūšies  dalyvio  galūnė -įs, -inti.    
Įsidėmėti,   kad vyr.g.  d a l y v i s,  be tradicinių, dar turi nosines vns. ir dgs.  vardininko linksniuose!
…….. Vienaskaita……………………………………………………………………………..
V. einąs (-anti),  ėjęs (usi),  eidavęs (-usi),  eisiąs (ianti).
K. einančio  (-ios),…….
ėjusio,     eidavusio,  eisiančio.
N. einančiam (-iai) ėjusiam, eidavusiam, eisiančiam.
G. einantį, einanč,  ėjusį, ėjus,  eidavusį, eidavus,   eisiantį, eisiančią.
……. Daugiskaita
V. einą,  ėję, eidavę,
eis
K. einančių, ėjusių, eidavusių, eisiančių.

Beje, esamojo laiko daugiskaitos vardininke dalyvis turi ir antrinę formą:   einą ir  einantys. Toji antrinė forma (einantys)  rašančiųjų dargi  dažniau vartojama negu pirminė (einą).

……….————–  * * *   ————-

Rodyk draugams

41*** PUSDALYVIS. PADALYVIS

41*** PUSDALYVIS yra veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo kito veiksmo.
……Į s i m i n t i n a,   kad  čia yra vienas veikėjas, kuris atlieka du veiksmus.

Pvz., Saulius džiūgaudamas grįžta į klasę.      Saulius džiaugiasi ir grįžta.
…….. Išbėgdamas iš klasės, girdėjau, kaip draugai dar ginčijosi.    išbėgau ir girdėjau.
…….. Julius, gindamas draugą, netikėtai kilstelėjo ranką.    Julius gynė ir kilstelėjo.
Pusdalyvis padaromas iš bendraties kamieno ir priesagos dam-asdam-a.  Kaitomas giminėmis (vyr. mot.)  ir skaičiais (vns., dgs.).
Ei-ti + damas, dama - eidamas, eidama (vienaskaita),  eidami, eidamos (daugiskaita).

Yra ir sangrąžinė pusdalyvio forma (sangrąžos dalelytė  si arba is) - prausdamas (kitą) ir prausdamasis (pats save).
Pvz.:  Tėvas ėjo tyliai, žvalgydamasis į laukus.  Berniukas smalsiai žiūro į paukštį, stengdamasis net nekvėpuoti.  Vaikas , dairydamasis į visas puses, ėjo pamiške.

————— *  *  *  ————–

PADALYVIS yra veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš pašalinio veiksmo.
……
Į s i m i n t i n a,  kad čia veikia du veikėjai,  kiekvienas atlieka savo veiksmą.

Pvz., Saulei tekant, turistai priėjo upę.   Saulė teka,  turistai prieina.
……. Lyjant lietui, berniukas skubėjo namo.   Lietus lyja, berniukas skuba.
……. Vidurdieniui artėjant, triukšmas tyla ir pasislepia kažkur girioje.  Vidurdienis artėja,  triukšmas tyla, pasislepia.

Padalyvis turi keturius laikus, padaromas iš atitinkamo laiko kamieno, nelinksniuojamas ir nekaitomas giminėmis.
Esamasis laikas   eina + ant - einant,    myli,tyli, nori + int - mylint, tylint, norint,
Būtasis k. l.          ėjo +us - ėjus
Būtasis d.l.           eidavo + us - eidavus
Būsimasis l.  (tu) eisi +iant - eisiant

*PRATIMAS dalyviui, pusdalyviui ir padalyviui.
Išrink ir surašyk atskirai dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius. Pusdal. ir padal. lengvai  atrasi pagal jiems būdingas priesagas.
1.Mes šokome ioš lovos stypčiodami, pasistriksėdami.  2. -Galas,- pasakė motina nusisukdama.  3. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno. nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko.  4.Levukas, dažydamas bulves į rasalą, tvirtai pranešė…  5.O rytą pabudęs net randu ją senoj vietoj.  6.Atsisėdau, paėmiau į rankas sužeistą koją ir ašarodamas lingavau. Taip linguojant skausmas visada mažesnis.  7.Senoji karvė kiek patylėjo, tartum laukdama, ką atsakys berniukas. Bet šiajam vis delsiant, ji daugiau nebeprašė. 8.Galvijai, išgirdę ją ateinant, pradėdavo būbauti.  9.Bet išėjus iš namų paskutiniam anūkui, senutės jėgos išsekusios.  10.Ji galėjo pasisamdyti berną, bet vaikams ją palikus, nebenorėjo.  11.Man besėdint krautuvės kampe, įeina maža mergelė.  12.Akelės taip smalsiai žiūrėjo tartum bematant ims ir iššoks iš veido į pintinę.

………..—————-  *  *  *  —————-

Rodyk draugams

42 *** PRIELINKSNIS

42*** PRIELINKSNIS   - yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu  ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais.

Jie visada eina su linksniu:   iš, vidury (ko?-kilmininko linksnis), į, pro (ką? galininkas),  su (kuo?- įn.)…

* SENYBINIAI  IR  NAUJYBINIAI PRIELINKSNIAI.
Senybiniai: prie, su , už, ant, apie, į, iš, pas, per, po...
Naujybiniai:   Jie kilę darniausiai iš prieveiksmių, bet vartojami su linksniais. Pvz.: greta (ko?) namo stovėjo svirnas - prielinksnis.   Ėjome greta (kaip? - būdo prieveiksmis).
…..Naujybiniai;   abipus, anapus,  aplink, arti, dėka,  greta, išilgai, skersai,  kiaurai, link, netoli, pasak, paskui, pirma, prieš, pusiau, šalia, šiapus, tarp, virš

* PRIELINKSNIŲ   VARTOJIMAS -  su kilmininku, galininku,  įnagininku.
* KILMININKAS abipus, anapus, anot, ant,  arti, arčiau, aukščiau,  be, dėka, dėl,  greta, iki , įkypai, įstrižai,  iš, išilgai, kiaurai,  kitapus, lig, ligi,  link, netoli, nuo,  pasak, pirma, pirmiau,  po, prie, pusiau, skersai,  skradžiai, šalia, šiapus,  tarp, už, viduj, vidury, vietoj, virš, viršuj, viršuje, viršum, žemiau.
Visiems čia įšvardytiems keliamas kilmininko klausimas  - ko?
Pvz.: eina be (ko?) draugų,   Toli iki (ko?) upės.

* GALININKASapie, aplink, į,  įkypai, įstrižai, išilgai,  kiaurai, pagal, palei, pas,  paskui, per, po,  prieš, priešais, pro,  skradžiai, skersai, už.
Visiems čia išvardytiems keliamas galininko klausimas  -?
Pvz.: eik pagal (ką?) kelio pakraštį,   ateik prieš (ką?) pietus.

* ĮNAGININKAS su, sulig, ties, po,     pvz.: kalbėjo su (kuo?) draugu,   stovi po (kuo?) stogu.
Tiems keliamas klausimas  - kuo?

* PRIELINKSNIAI su keliais linksniais.  Būdingiausi  yra du:  po ir.
Pvz.: po (ko?)  lietaus atėjo giedra (kilmininkas),   vyrai vaikščiojo po (ką?)  laukus (galininkas),    po (kuo?) eglėmis gulėjo lapė (įnagininkas),    su (kuo?) manimi būsi drąsus,   (ką?) žemę mokėjau nebrangiai.

……….————-  *  *  *  ————

Versk toliau - 43*** - yra prieveiksmis.

Rodyk draugams