BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

11** SKYRYBA. Šalutiniai sakiniai

11** SUDĖTINĮ prijungiamąjį sakinį  sudaro pagrindinis ir šalutinis  sakiniai.

Esu sakęs savo mokiniams:    1. Jungtukas ir tarinys - tikras šalutinis sakinys.    Pvz., Tik tu žinai, kaip nušvinta rugio žiedas. (J.D.)

2. Šalutiniam sakiniui keliamas klausimas iš pagrindinio sakinio.   tu žinai? . 3. Ir nustatoma šalutinio sakinio rūšis.   Tai papildinio šalutinis sakinys  (papildinio klausimai: ko? kam? ką? kuo? ).

PRIJUNGIAMIEJI jungtukai ir jungiamieji žodžiai  (toliau vadinsiu - jungtukai):

Jungtukų LENTELĖ

Jei, jeigu, jog, kad, kadangi, kai, kol ar, nes, nors

kas, koks kuris, kur, kaip, kada, kiek, kodėl

lyg, tartum, vos, juo…juo, juo…tuo, kad ir, vos tik

……………………………………………………………………………………………………………….. …………..PAVYZDYS. Ateivis taip viskuo stebėjosi, tartum niekada nieko panašaus nėra matęs. Ir štai šitame sudėtiniame sakinyje pamatęs vieną iš duotų 25-ių jungtukų (tartum) ir tarinį (nėra matęs), nustatai, kad tai šalutinis sakinys. Dabar iš pagrindinio sakinio keli šalutiniam klausimą (kaip stebėjosi ?) ir  nustatai, kad tai būdo aplinkybės šalutinis sakinys.
Siūlau į s i d ė m ė t i,  kad šalutinio sakinio   t a r i n y s   eina   po jungtuko.  Siūlau i š m o k t i   mintinai visus 25-ius jungtukus, kad greitai nustatytumėte - yra ar nėra šalutinio sakinio (žinoma, jei po jungtuko yra tarinys). Įsidėmėti, kad 22 jungtukai yra sustabarėję žodžiai, o 3 jungtukai (kas, koks, kuris) -tai įvardžiai, jie linksniuojami ir gali turėti daug formų, Pvz.; kas, ko, kam, ką, kuo, kame;  koks, kokio, kokiam, kokį …;  kuris, kurio, kuriam, kurį… (dar moteriškoji giminė). …………………………………………………. *  x   *

ŠALUTINIŲ  SAKINIŲ RŪŠYS.  Keldami iš pagrindinio sakinio klausimą šalutiniam sakiniui, nustatome jo rūšį.   Rašysiu pagal schemą: Koks šalutinis sakinys (š.s.). Klausimas.  Rūšis.

1. Veiksnio š.s. Kas? Visiems atrodė, kad pūgai galo nebus. (r.) (Visiems atrodė kas? - kad pūgai galo nebus).

2. Tarinio š.s. Koks? kokia? Aiškina pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinę dalį.  Vanduo buvo toks šaltas, kad gėlė sąnarius. (R.L.) 3. Papildinio š.s. Ko? kam? ką? kuo? Jis žinojo, kokiam pavojingam žygiui jis ryžtasi. (V. M.-P.) 4. Pažyminio š.s. Koks? kokio? Mes pasukome smėlėtu keliuku, kuris vedė į pušyną. 5. Laiko apl. š.s. Kada? Tada aplankyk, kada sausa lazda sužaliuos. (t.t.s.) 6. Vietos apl. š.s. Kur? Eina, kur akys mato. 7. Būdo apl. š.s.     Kaip? Vėjas taip įsisiūbavo, kad bangos tiško ant denio. (R.L.) 8. Kiekybės apl. š.s. Kiek? Skrendančias (žąsis) fotografuok, kiek nori. R.B.) 9. Priežasties apl.š.s. Kodėl?  Sunku kalbėti, kadangi tu teisus. (Just.M.) 10. Sąlygos apl.š.s. Kokiomis sąlygomis?  Skrisčiau į dausas, jei sparnus turėčiau. 11. Nuolaidos apl.š.s. Ko nepaisant? Rytais šalnojo, nors dienos dar buvo šiltos. (A.V.) 12.Tikslo apl.š.s. Kuriuo tikslu? Moteriškė pastatė ąsotį su pienu krūmuose, kad pienas nesušiltų. (l.l.p.)         Čia surašyti tik pagrindiniai klausimai.

………………………………..   ………………,,,, * * *

PASTABA. šALUTINIAI sakiniai gali eiti  po pagrindinio sakinio, prieš pagrindinį  ir gali būti įsiterpę į pagrindinį sakinį,  pvz.:     1. Atrodo, kad miško tankmėje kažkam parūpo  užkurti laužą. ……….2. kai jau buvo taika padaryta, tai šikšnosparnis vėl prie paukščių prisidėjo. (l.l.p.)    3. Tas sudriskęs žemėlapis, kurio neįstengėme perskaityti, virto mums dideliu pasauliu. (J.Š.)

Palyginamieji posakiai su jungtukais lyg, tartum (tarytum),  vos. ……. 4. Katrė verkė, kaip lietus lijo. (Ž.)  Jungiamasis žodis ir tarinys - tikras šalutinis sakinys.     ….. 5. Ta siena plonytė ir atrodė  kaip privertas žvilgsnis. 5-ame pavyzdy yra jungiamasis žodis, bet nėra tarinio - nėra šalutinio sakinio. Yra palyginimas.

SKYRYBOS taisyklėlė. Jei susiduria du jungtukai, kablelis tarp jų nededamas.       ( nors jis čia ir turėtų būti)  Pvz.:

Mokiniai žinojo, kad jei gerai mokysis, pereis į aukštesnę klasę.
Čia susiduria dviejų šalutinių sakinių jungtukai: kad,jei.
Vienas š.s.: ką žinojo?- kad pereis į aukštesnę klasę.
Antras š.s.: prie kokios sąlygos pereis?- jei gerai mokysis ( antrasis š.s. įsiterpęs į pirmąjį šalutinį sakinį).

ŠALUTINIŲ sakinių LAIPSNIAI

Kai sudėtiniame prijungiamajame sakinyje yra keli šalutiniai sakiniai, jie gali būti kelių laipsnių.:

1.Po truputį sužinojau, ką mano šunelis mėgsta, kas jam labai patinka.

sužinojau? – ką mėgsta.       dar sužinojau? - kas patinka.  Abudu šalutiniai sakiniai I laipsnio, nes abiem šalutiniams sakiniams klausimai keliamas iš pagrindinio sakinio.

2.Buvo taip tylu, jog mes girdėjome, kaip ant draugo rankos tiksi naujas laikrodis.

……Kaip tylu? – jog mes  girdėjome. Klausimas iš pagrindinio sakinio – tai I laipsnio šalutinis sakinys.         girdėjome? – kaip tiksi.         Klausimas keliamas iš I laipsnio šalutinio sakinio, todėl antras šalutinis sakinys yra II laipsnio.

KAIP NAGRINĖTI sudėtinį prijungiamąjį SAKINĮ:

PIRMIAUSIA - perskaityti sakinį ir pagal pastebėtus prijungiamuosius jungtukus ir tarinį jau matai, kiek čia yra šalutinių sakinių.

ANTRA- Skaityti pagrindinį sakinį ir kelti klausimą šalutiniam sakiniui - nustatyti šalutinio sakinio rūšį (rūšys duoti aukštėliau).

TREČIA - Jei pagrindinis sakinys turi kelis šalutinius sakinius, nustatyti jų laipsnius (abu pirmo ar pirmo ir antro … laipsnio).

Įvairių šalutinių sakinių pavyzdžiai
*Ar pakaks jums pasiryžimo, negalėčiau pasakyti.
*Negalėčiau pasakyti, ar pakaks jums drąsos.
*Dar gaideliai negiedojo, kai mamužė kėlė (d.)
*Vaitkus laukė, kol virtuvėje užges šviesa. (M.S.)
*Vėjas taip smarkiai pūtė, jog net stiebas linko.
*Kaip pasiklosi, taip išmiegosi. (p.)
*Nors ir lytų, aš eisiu į mokyklą.
*Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti. (K.B.)
*Merkėsi akys, lyg būčiau nemiegojęs.
*Ne mergelė būčiau, kad aš nematyčiau, kas lekia be sparnelių. (d.)    Du šalutiniai sakiniai.
*Kai tik pastebėjau iš lėktuvo einančius dūmus ir kai išgirdau keistą spragtelėjimą, man kniostelėjo, kad lėktuvas ieško vietos nusileisti. (P.C.)   Trys šalutiniai sakiniai, pirmas ir antras sujungti jungtuku  ir.
.. Pažiūrėk (aukščiau)  Jungtukų Lentelę ir paieškok čia sakiniuose tų jungtukų - nuo jų prasideda šalutiniai sakiniai, ir kiekvienas jų turi tarinį.

…… =================      ** ** ** ** **     ================

…………………………….

Rodyk draugams

10. SKYRYBA. Sudėtinis sakinys

1O** SUDĖTINIS SAKINYS.

KAIP ŽINOME, sudėtiniame bejungtukiame sakinyje naudojami šie skyrybos ženklai: kablelis, kabliataškis, dvitaškis ir brūkšnys.

Kableliu visada atskiriame du bejungtukius sakinius.

Kabliataškiu skiriame, kai bejungtukių sakinių dėmenys yra  pastebimai atsiję vienas nuo kito  arba dėmenų viduje  yra kableliais skiriamų sakinio dalių.   Pvz.,  Tvarte suknarkė arklys;  pratisai lyg sulojo, lyg sukaukė kieme šuo. (I.S.)

Sudėtiniame bejungtukiame sakiny   d v i t a š k i s dedamas, kai antroji dalis paaiškina, papildo , praplečia pirmosios dalies turinį.  Tą paaiškinimą paryškina iškylantys pirmai daliai klausimai Pvz.:

1. Čia aplinkui matėsi bruzgynai: suvirtę medžiai, kur ne kur mėtosi jų šakos, kyšo ilgos žolės kuokštai.  Kokie bruzgynai?.. ir  antroji dalis paaiškina, papildo…

2. Eiti buvo sunku: kojos tolydžio klimpo  į gilų, patižusį sniegą,  permirkusiuose  batuose kleksėjo  vanduo.     Kodėl sunku?..  ir paaiškina…

3. Viena tik negera: nėra gyvačių. (J. Blt)     Kas negera ?..  ir paaiškina…

4. Senovėje buvęs toks paprotys: bailiui niekas nedavė ugnies, ir niekas su juo nekalbėjo.  (V. Rm.)    Koks paprotys?

5. Atėjęs kaimynas iš karto suprato: šeimai trūksta pinigų     suprato?..  ir paaiškina…

Sudėtiniame bejungtukiame sakinyje dedamas   b r ū k š n y s, kai:

1. Antrasis sakinys reiškia staigų  minties šuolį.   Pvz.: 1. Buvo baisus šaltis - net tvoros braškėjo (r.)         2. Žiūriu - devyni vilkai vieną bitę bepjauną. (r.)

2. Antrasis sakinys reiškia pasekmę, išvadą. Pvz.:

…. 1.Duokit  man sparnus eikliuosius  - aš sudrebinsiu erdves (S.N.)   2. Daug nori - mažai turėsi                (fkl)  Čia tnka jungtukas jei: jei duosit man…    jei daug nori…   3.Trenks perkūnas - iš tavęs tik šipuliai pasipils.  jei trenks perkūnas…     4.Dėk grūda prie grūdo - pripilsi aruodą. (flk.)   jei dėsi grūdą prie grūdo …

3. Kai supriešinamas dėmenų turinys.    Pvz.: 1.Pasėjau ropę - išaugo krienas. (flk.)  2.karčio šaknys - saldūs vaisiai. (flk.)

Yra atvejų kai tarp panašiai susijusių bejungtukio sakinio dėmenų galime dėti arba dvitaškį, arba brūkšnį. Parašau sakinį su dvitaškiu, bet galime dėti ir brūkšnį.   Pvz.: 1.Atėjęs kaimynas suprato: šeimai trūksta pinigų. 2.Atėję kaimynas suprato - šeimai trūksta pinigų.   Paaiškinu: Pirmame sakinyje keliame klausimą  ką suprato? ir  p a a i š k i n a m e, kad trūksta pinigų - tinka dvitaškis.  Antrame sakinyje  jaučiamas, na, aiškus minties šuolis - tokiu atveju galime rašyti brūkšnįPrašau, pasirinkite rašybos atvejį.  asmeniškai šiuo atveju vis dėlto rašyčiau brūkšnį - man geriau patinka minties  š u o l i s. Pastebėsiu, kad rašytojai tokiu atveju irgi paprastai renkasi brūkšnį.

…………… 11**-ame įraše rašysiu plačiau apie sudėtinį prijungiamąjį (pagrindinis + šalutinis) sakinį.   O jis (jo trys nuostatos, pabrauktos)  yra išdėstytas  9**įraše - pasižiūrėk.

Rodyk draugams

9. SKYRYBA. Sakinys

9** S A K I N Y S.

VIENTISINIS SAKINYS. Jis sudarytas iš vieno gramatinio centro - veiksnys ir tarinys. Pvz.:

1. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys  išėjo maudytis į ežerėlį.(l.l.p.)
2.Eglė žodį taria lūpom drebančiom. (S.N.)

 P a ž y m ė t i n a, kad sakiniui būtinas tarinys (grynasis-antras sakinys,
sudurtinis ar suvestinis-pirmas sakinys.
Veiksnys  gali būti išreikštas, gali būti numanomas arba visai nebūti.

SUDĖTNIAI SAKINIAI   yra sujungiamieji, prijungiamieji ir  mišrieji.   Sakiniai vienas nuo kito visada atskiriami kableliu, brūkšniu ar dvitaškiu.

Yra kelios išimtys, kada neskiriame kableliu. bet tai ilgesnis paaiškinimas.

SUDĖTINIAI  SUJUNGIAMIEJI sakiniai.   Turi ne vieną gramatinį centrą. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra  bejungtukiai. Jų dėmenis sieja tik prasmė ir intonacija. Sakiniai atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu arba dvitaškiu.    Pvz.: 1.Alksnyne čiauškėjo lakštingala, užkukavo gegutė sode. (V.B.)   2.Gera naujiena pėsčia vaikščioja, bloga raita jodinėja. (flk.)  3. Kelmą prausk neprausęs - vis tiek bus juodas. (flk.) Ir yra jungtukiniai sakiniai, jų dėmenis jungia  sujungiamieji jungtukai: ir. o, bet, tačiau, tik, ar, arba, tad, taigi, todėl, dėl to, užtai. Ir pasikartojantys: ir…ir,  nei…nei,   tai…tai. ).  Pvz.:  1. Ugnis prislopo, ir kambaryje pasidarė tamsiau.  2.Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas jau ūžavo.   Dar keli įvairios skyrybos sakiniai: 1. Ledas slidus, žmogaus gyvenimas dar slidesnis. (fkl)  2. Aukso miglos supa tylą - užu šilo saulė kyla. (P.V.)  3. Sargyba stovėjo sode, o mudu vakarieniavome. (V. Rm.) 4. Aš paėmiau iš žvejo irklą, ir mudu nuėjome prie valties. (V. D.)  5. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda. (Ž.)  6. Rytas išaušo nepaprastai gražus: saulė žybčiojo iš už miško, tykus vėjelis siūbavo tik prabudusias eglių šakas.

SUDĖTINIS  PRIJUNGIAMASIS sakinys   sudarytas iš dviejų skirtingų dėmenų - pagrindinis sakinys ir  gramatiškai priklausantis nuo jo šalutinis sakinys.

Šalutiniai sakiniai visada prasideda jungiamuoju jungtuku ar jungiamuoju žodžiu.  Jungiamieji jungtukai: jei, jeigu, jog, kad, kadangi. kai, ar, nes … Jungiamieji žodžiai:  kas. koks. kuris, kodėl, kur(DABAR jie VISI 25-i  tokie spalvingi duoti 11** įraše)   Pvz.:  1. Napalys jaučia, kaip paraudo visa prausiama burnos ir sprando oda. (J.T_V).  2. Visa, kas tik buvo plūgo nepaliesta, užsineša tarpia žole.    3. Ir tarė margieji: negrįšim į žemę, kol josios kalnai ir pakalnės aptemę. (M.)  4. Kur žiūri, vis žydros akelės. (M.)  5. Tuo tarpu jis išgirdo, kad už alyvų krūmo kažin kas sušlamėjo.(K.S.) Iš pagrindinio sakinio keliamas klausimas kiekvienam šalutiniam sakiniui ir nustatoma jo rūšis: 1 sak. jaučia ką? -kaip paraudo…(papildinio šalutinis sakinys).  2 sak. kas visa? - kas tik buvo…(veiksnio š.s.). 3 sak. negrįšim kada?- kol ,,,aptemę  (laiko apl š.s.)..  4.sak. vis žydros kur?- kur žiūri ( vietos apl.š.s.). 5 sak.  išgirdo ką?- kad …švilpauja (papild.š.s.). SUDĖTINIAI  MIŠRIEJI sakiniai. Tai keliais jungimo būdais sudaryti sakiniai: ir sujungimas (kai du savarankiški sakiniai), ir prijungimas ( kai prisijungia šalutinis sakinys).  Pvz.: 1. Miškas ištuštėjo, ir atėjo ruduo, kuris jau niekuo nebevaišino žmogaus.  2. Plykstelėjo žaibas, ir taip trenkė perkūnas, jog net girios pritūpė. (K.S.)   3.Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo. (M.S.)

Norėčiau, kad JŪS pasižiūrėję paspaustumėte (gal daugelis)  “patiko”. Tada gal  patekčiau į blogotopą ir mano įrašą matytų daug platesnis draugų ratas.

IR dar n o r ė č i a u, kad lietuviai, ne Lietuvoje - užsienyje - gyvenantys ir žiūrintys mano įrašus Blog’e,  gal parašytumėte man žinutę į El.paštą: algirdasn@zebra.lt   arba  algirdnarb@gmail.com. Įdomu, ar mano medžiaga JUMS patinka, ar įdomi, ar naudinga, gal kas nors neaišku.   Pagal  tą medžiagą galite ir individualiai pasimokyti; o gal net su mano pagalba. Beje, o kodėl prašau rašyti į El.p. O todėl, kad manau, jog ne Blog;o nario komentarų čia nepriima. Na, gal pabandykit.

Lithuania.              Lauksiu  Algirdas

………..tęsinys…

Rodyk draugams

8. SKYRYBA. 8-14 skyrybos tasyklės. 2-7 skyrybos taisyklės yra 7nr. 1-ma skyr. taisyklė yra 5nr.

8**……….Pradžią, 1Taisyklę, rasi  5** įraše.

8 TaisyklėVienarūšių sakinio dalių apibendrinamieji žodžiai.

Skyryba.  Kai apibendrinamasis žodis eina prieš vienarūšes sakinio dalis, po jo dedamas dvitaškis. Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, prieš jį dedamas brūkšnys.  Pvz.:

1.Poilsiautojų buvo visur: parke, kopose, jūroje. 2.Parke, kopose, jūroje - visur buvo poilsiautojų.

9 Taisyklė. Vienarūšės sakinio dalys. Jos atskiriamos kableliais,

1.Kai tarp jų nėra jungtuko,  pvz., Kambaryje buvo erdvu, šviesu, jauku.

2.Kai yra jungtukai o, bet, tačiau, tik, pvz., Nieko kaimynas nepasakė, o tik patraukė pečiais.

3.Kai kartojasi jungtukai ir, arba (ar), bei, nei, tiek (kablelis prieš antrąjį)  pvz., Miške matėsi ir briedžių, ir kiškių, ir net šernų.

4.Kablelis nerašomas, kai jungtukai ir, arba, bei, nei, tiek sujungia dvi vienarūšes sakinio dalis,  pvz., Pamiršo žmonės uogų, grybų ir riešutų skonį.

10 Taisyklė Įterpiniai.  Jie išskiriami kableliais, kartais  brūkšniais arba sliausteliais. Pvz.:

Brūkšniais arba skliausteliais išskiriami, kai reiškia papildomas pastabas, kai labiau pabrėžiame.

1.Vakaras, atrodo, bus gražus.  2.Pavalgęs (nors ir mažai tevalgė) atsikėlė eiti.  Dar keletas įterpinių: matyti, žinoma, be abejo, mano nuomone, laimei, pasak laikraščių.

11 TaisyklėŽodžiai TAIP ir NE.    Sakinį atstojantys teigimo ir neigimo  žodeliai  taip ir ne   atskiriami kableliais. Pvz.:

1. Taip, aš tave pažįstu.  2. Ne, niekada nesu jo matęs.

Įdomu, kad VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIME  DĖL Privalomosios skyrybos taisyklių (2006 m. rugsėjo 28 d. Nr. N-2(103) Vilnius  taip ir ne vadinami kaip Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, o VIII kl. skirtame vadovėlyje Lietuvių kalba (2006) rašoma: “Kartais įterpiniais eina patvirtinantys arba paneigiantys žodžiai taip, ne (kitokio paaiškinimo neduota): Ne, pas tėvelį niekada to nebūtų atsitikę (J.B.)

12 TaisyklėKREIPINYS. Žodis ar žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinasi Kreipinys.

Krepinį skiriame kableliais, šauktuku ar klaustuku. Pvz.:

1.Lauk, močiute, greitai grįšiu.  2.Ieva, Ieva! neganyk po pievą. 3. Ko jūs verkiate, seselės?

13 Taisyklė JAUSTUKAS. Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius  jausmus.

Jaustukus sakinyje skiriame kableliais ir šauktuku. Pvz.:1. Na, ir pasakė, kad tave kur galas. 2. Apdovanojai, dėkui, mus gausiai.    Keletas jaustukų: a, ach, aha, ak, ai, e, ei, ek, na, o, oho, oi, ačiū, bravo, deja, dėkui, vai, valio, labas, sudie.

14 Taisyklė. TIESIOGINĖ KALBA.

Tiesioginės kalbos skyryba brūkšniais ir kabutėmis

-TTT , ? ! … - aaa , . : -ttt,TTT.

-TTT , ? ! - aaa.

………….

TTT , ? ! … - aaa , . : - ttt,TTT.

TTT , ? ! … - aaa.

……………………………….

T –tiesioginė kalba rašoma didžiąja raide,

t – tiesioginė kalba rašoma mažąja raide.

aautoriaus žodžiai.

………………..

Kai po autoriaus žodžių rašome tašką, tiesioginė kalba

pradedama rašyti didžiąja raide. (T).

..Jei tiesioginė kalba (pradžioje) – tiesioginis sakinys, po jos

dedame kablelį, jei klausiamasis – klaustukas, jei šaukiamasis –

šauktukas, nebaigta mintis – daugtaškis.

..Po autoriaus žodžių dedame vieną iš trijų ženklų:

jei baigta mintis – taškas, jei nebaigta – kablelis, jei tarp

tiesioginės kalbos pradžios ir pabaigos jaučiamas aiškinimas -

dvitaškis.

…………………..

Pavyzdys:

O tetulė, kaip tyčia, stovi prie vartų, laukia.

- Ar visi? - klausia ji ir pradeda žąsiukus skaityti…

- Dviejų trūksta! surinka. O tu, parše, tai taip daboji.

Kabutės tiesioginėje kalboje vartojamos tada, kai reikia perteikti kilusias, bet neištartas mintis. Pvz.:

Žiūrėjo berniukas į draugą ir galvojo: “Vai kad aš toks būčiau.”

…………………………….

————————————————————————————–-

ŠTAI  VISOS v i e n t i s i n i o sakinio skyrybos paslaptys. Tik daviau jų pavadinimus ir pavyzdėlį.                O norint pasimokyti, reikia vadovėlio arba pas mokytoją individualiai.

Dar yra  s u d ė t i n i s sakinys,   kai sujungti keli savarankiški sakiniai, ir jie atskiriami kableliu.             brūkšniu arba dvitaškiu.        Kada dvitaškis, o kada brūkšnys - štai problema! Apie tai vėliau.

=====================================================================

******    ******     ******* …..**

Rodyk draugams

7. SKYRYBA. 2-7 skyrybos taisyklės

7** Dabar rašysiu visas Skyrybos taisykles (tik pavadinimas ir pavyzdėlis). 1.Taisyklė jau parašyta 5**-me įraše.

2Taisyklė.   Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai. Juos sudaro dalyvis ar būdvardis su jam priklausomu bent vienu savarankišku žodžiu. Pvz.:

  1.Keleivių dėmesį patraukė žiburys, pasirodęs miške. 2.Už tvoros matėsi darželis,
   pilnas žydinčių gėlių.

3 Taisyklė. Priedėlis.

Priedėlis - tai pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu (bet ne visada gimine ir skaičiumi).  Pvz.:

1. Petronį, mūsų mokytoją, mes visi gerbiame.  2. Mes visi gerbiame Petronį - mūsų mokytoją .

4Taisyklė. Du ar daugiau derinamųjų pažyminių po pažymimojo žodžio. Jie išskiriami kableliais (arba brūkšniais).  Pvz.:

1. Vasaros naktys, ramios malonios, užmigdė laukus, miškus.  2. Atskubėjo ruduo - šaltas, audringas.

5 Taisyklė.   Vienarūšiai ir nevienarūšiai pažyminiai. Kai keli derinamieji pažyminiai rodo tuo pačiu pagrindu iškeltas ypatybes, jie yra vienarūšiai. Tinka jungtukas ir.  Pvz.:

   1.Miško pakrašty augo dideli, stori ąžuolai.

Kai ne tuo pačiu pagrindu rodo iškeltas ypatybes, jie nevienarūšiai. Netinka jungt. ir.  Pvz.:

   2. Turistai nupirko naują plastmasinę valtį.

6 Taisyklė. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės. Jas sudaro  dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis su jiems priklausančiais savarankiškais žodžiais. Pvz.:

1. Jurgis, pribėgęs prie draugų, kažką pasakė.

      (Nesavarankiški žodžiai yra prielinksnis, dalelytė, jungtukas, jaustukas).

7 Taisyklė. Tikslinamosios vietos, laiko, būdo aplinkybės.Jos išskiriamos kableliais. Pvz.:

1.Už lango, tirštame alyvų krūme, čirškėjo žvirbliai.   Kur už lango?- tirštame alyvų krūme. 2.Dabar, po visų egzaminų, galėjome laisviau atsikvėpti.   Kada dabar? - po  visų egzaminų.

PRATIMAS. 7 sakiniai  7-nioms taisyklėms. Nustatyk, kuris sakinys kuriai taisyklei tinka. Atsakymą rašyk taip: sakinio numeris (nereikia perrašyti sakinio) ir taisyklės Nr.   ………………        1. Ir Pinčukas_tas visiems pažįstamas velniukas_tuos arimus aplenkia.   2. Sustoję prie eglių,_ zulinosi šernai, lyg pirtyje periasi.   3. Čia_ purvyne_ maudosi drambliai.   4. Kai nusileidi žemyn, matai viksvų prižėlusią_purviną balą.   5. Už liekno matėsi žvėrių išgultos duobės, pilnos dumblo = juodo, spindinčio.   6. Elniai apsilipdo purvo šarvais, kurie apsaugo juos nuo vabzdžių_ įkyriai vis lendančių.   7. Pati įdomiausia Didžiagirio eglyno dalis = Yliškės sodybvietė. Brūkšneliai ir dvibrūkšniai rodo, kur turi būti kablelis arba brūkšnys.   ……………….

tęsinys … iki 14-kos Taisyklių.  Paskutinė (14-ta) Taisyklė - Tiesioginės kalbos skyryba, duosiu jos skyrybos schemą.

Rodyk draugams