BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

25.Rytiniai baltai.

25.Rytiniai baltai.

PASIŽIŪRIME (atsiverčiame) 20 įrašo IV žemėlapį, matome, kad nuo sienos linijos iki Minsko buvo apie 72 km.  O dabar pasižiūrime į tą Jekaterinos II pateiktą žemėlapį - atstumas apie 81km. Rusijos carienė II valdė nuo 1782 iki 1796 m. Carienė panoro nors žemėlapiuose pamatyti visas savo didžiules valdas, todėl 1796 m. buvo sudarytas Rusijos imperijos atlasas su 52 žemėlapiais. Jame pažymėta, kad Rusijos imperiją sudaro 46 sritys, 3 gubernijos ir 1 sritis. Lietuvoje vyko 1794 m .Kosčiuškos ir Jasinskio vadovaujamas sukilimas. 1795 m. liepos 31 d. Rusijos kariuomenė sukilimą numalšino. Iš Lenkijos ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Stanislovo Poniatovskio carienė pareikalavo atsisakyti sosto. Tai jis padarė 1795 m. lapkričio 14 d. Gruodžio 14 d. paskelbtas visos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės  (LDK) prjungimo prie Rusijos imperijos manifestas.

1796 m. Rusijos imperijos atlase LDK buvo suskirstyta į Vilniaus, Slanimo, Polocko, Minsko, Mogiliovo sritis.Užnemunė ir Suvalkų kraštas priskirti Mažajai Lietuvai, kurią valdė Prūsija (Vokietija). Žemėlapio kampe  su ornamentais įrėmintas srities pavadinimas su herbu. Vilniaus ir Slanimo sričių žemėlapiuose ovalai, skirti herbams, palikti tušti.Ten valdininkai piešė įvairius ženklus. Pvz., Vilniaus srities žemėlapio ovale vietoj herbo nupieštas vyro profilis su labai ilga ir stora nosimi, tai būtų galima susieti su posakiu “ostalis s nosom”, reiškiančiu pralaimėjimą.,O carienė, matyt, dar nebuvo apsisprendusi.

VI. VII.   Taigi, palyginę IV ir šį VI žemėlapius, matome, kad rytinė baltų siena po 600 metų vėl sumažėja - atitolstame nuo Minsko. Bet tai buvo Jekaterinos II sprendimas, o ne naturali padėtis.   Na, įdomus Lietuvos apibrėžimas: šiaurėje atimta sritis su Likėnų kurortu, įkurtu dar XVIIIa. (VII žem. spūstelk, jis padidės) pietuose atimtas Druskininkų kurortas (įkurtas1784m. kaip gydomoji vietovė), vakaruose neturime Klaipėdos krašto ir Suvalkų - tai vokiečių teritorija. Bet pietuose pridėtas toks smailas iškyšulys - tai pelkėtos vietovės.    Tokia Lietuva 1795 m. buvo prijungta prie carinės Rusijos ir išbuvo jos okupuota 120 metų.

Rodyk draugams

24.DIDYSIS prūsų sukilimas.

24.DIDYSIS PRŪSŲ SUKILIMAS

vyko 1260-1274 m. prieš Kryžiuočių ordiną visose prūsų žemėse, išskyrus Pamedę.

Sukilimui vadovavo žemių vadai: Pagudės vadas - Linkus, Varmės - Glapas, Bartos - Divonis Lokys, Notangos - Herkus Mantas ir Sembų - Richardas Glandas.

Sukilimui malšinti atvyko magistro Henriko fon Beckenbergo kariuomenė. Herkaus Manto prūsai jai smogė triuškinantį smūgį. Kitą kryžiuočių kariuomenę sumušė sembai ir užėmė Heisbergo, Brandenburgo ir Brunsbergo pilis, tačiau Karaliaučius laikėsi. O  į pagalbą atvykus Livonijos riteriams , Vokiečių ordinas 1264 m. susigrąžino Sembą. Mirus Sventopelkui, kuris palaikė prūsų sukilėlius, 1266 m. valdžią perėmė jo sūnus ir ėmė blokuoti Vyslą. Kryžiuočiai buvo priversti prašyti popiežiaus, kad skelbtų Kryžiaus žygius. Popiežius Klemensas IV kreipėsi į Čekijos karalių Pršemislą Otokarą II. Šis, atžygiavęs šiltą žiemą, nieko negalėjo padėti, tik jam pavyko panaikinti Vyslos blokadą. Ir pasitraukė. 1271 m. mirė Divonis Lokys neužėmęs su bastų kariuomene Šionzėjės pilies.Popiežius Grigalius X 1272 m. paskelbė dar vieną Kryžiaus žygį į Prūsiją. Iš Vakarų atvyko apie 5000 karių. Su šiuo pastiprinimu kryžiuočiai puolė prūsus Varmėje ir Notangoje (žiūr. V žemėl. 22 įraše.) Žuvo Varmių vada Glopas ir žymusis karo vadas prūsų tautos didvyris Herkus Mantas. Netrukus mūšiuose krito ir kiti prūsų vadai - Glandas ir Linkus. Tik Auktuma narsiai kovėsi Pagudėje, bet paskui ir ji pasidavė.

Prūsai, netekę savo narsių vadų, palūžo, ir netrukus sukilimas baigėsi kryžiuočių pergale. Per sukilimą buvo išžudyta tūkstančiai prūsų, likusieji gyvi prūsai tapo kryžiuočių tarnais, o gražus ir taikingas kraštas buvo virtęs į nykią, pustuštę teritoriją.

Keli prūsų kovų epizodai.    Herkus Mantas gimė Notangos žemėje, buvo vieno iš prūsų vitingų (didikų) sūnus. Jaunystėje kaip įkaitas pateko į kryžiuočių rankas, gyveno Magdeburge, išmoko vokiečių kalbą, susipažino su jų karyba. Sukilimui pralaimėjus, Mantas dar tęsė vienišą kovą prūsų giriose. 2173 m. kautynių metu buvo sunkiai sužeistas. Herkaus Manto išdavikas vokiečiams parodė, kur slaugomas Herkus Mantas. Užpultas Notangų vadas žuvo nelygioje kovoje. Įnirtę kryžiuočiai jau negyva sukilėlių vadą pakorė ir dar pervėrė kalaviju.

Epizodas.   1263 m. Herkaus Manto vadovaujami prūsai ties Liubavu susigrūmę su didele Prūsijos krašto magistro Helmericho kariauna panaudojo įprastą taktinį manevrą: pakovoję ėmė trauktis , išsklaidė vokiečių riterių gretas ir paskui vėl susitelkę pradėjo kovą iš naujo, nukovė magistrą ir maršalą brolį Ditrichą ir 40 brolių, išžudė visą krikščionių kariuomenę.   Prisimename, šitokį manevrą panaudojo ir Vytautas Didysis Žalgirio mūšio metu. Sukilėliams talkino lietuviai ir jotvingiai. Mingaugo kariai taip pat talkindavo kovoje su kryžiuočiais , bet žuvus 1263 m. Mindaugui, ta pagalba baigėsi.

Prūsai, atrodo, mažai naudojo lankus ir strėles, buvo vienintelė baltų gentis ,naudojusi kalavijus. X-XI a. išplito kaip ginklas buožės su metaliniais antgaliais, kurias prūsai naudojo kaip smogiamąjį bei svaidomąjįginklą.

TILŽĖjE buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur knygnešiai ją slaptai per Vokietijos carinės Rusijos sieną gabendavo į rusų okupuotą Lietuvą.

RAGAINĖ buvo Skalvos administracinis centras, turėjęs stiprią pilį. Parapinė bažnyčia pastatyta XV a. pab. Paskui ji atiteko protestantams. 1549 m. bažnyčios klebonu paskirtas Martynas  Mažvydas. Dar prieš atvykdamas 1547 01 08 m.jis Karaliaučiuje buvo išspausdinęs pirmą lietuvišką knygą - “Katekizmas”. Ragainės mokytojų seminarijoje 1885-1888 m. mokėsi žymus lietuvių rašytojas filosofas Vidūnas . Ragainėje spausdinta “Aušra” ir “Varpas”.

STALUPĖNAI.1740-1743 m. čia kantoriumi (choro vadovas) dirbo Kristijonas Donelaitis.  Ypač žirgais išgarsėjo Trakėnų miestelis ir dvaras -11 km. nuo Stalupėnų. Trakėnų veislės žirgai. Eitkūnai nuo 1818 m. yra Stalupėnų apskrities miestelis.

ĮSRUTIS - miestas. 1816- 1944 m. veikė 18 spaustuvių. Buvo spausdinami laikraščiai, vienas iš jų “Volsblatt fur Litthauen (Liaudies laikraštis dėl Lietuvos). 1946-1947 m. visi vietiniai gyventojai buvo perkelti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovskio (buvusio Įsručio) pedagoginėje kolegijoje nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė - rengiami lietuvių mokytojai.    Įsrutis -upė Mažojoj Lietuvoje. Susiliejusi su Ungura sudaro Priegliaus upę.

Visi tie buvę Vokietijos miestai dabar yra rusų valdomame Kaliningrado srityje ir turi rusiškus pavadinimus.

Rodyk draugams

23. PRŪSIJA. MAŽOJI LIETUVA.

23. MAŽOJI LIETUVA PRŪSIJOJE.

KAIP Prūsijoje atsirado  MAŽOJI LIETUVA.    Vokiečių ordinas, XIIIa. pab. užkariavęs vakarinių baltų žemes, ir toliau puldinėjo baltus, todėl gyvenviečių čia buvo maža, didžioji dalis žemių buvo apaugusi miškais, giriomis ( vad. dykra). XV a. IIp. pasibaigus karui Prūsijoje, Nadruvoje, Skalvoje,Lamatoje (rytinė Kuršmarių pakrantė)  ir Klaipėdos apylinkėse (žiūr. IV ir V žemėl.) kūrėsi kolonistaiLDK, kurie maišėsi su vietos baltų likučiais (prūsais). Vokiečių ordinas atvykėlius (lietuvius ir kt.) noriai priėmė, nes buvo įdirbama žemė, mokami mokesčiai ir duoklės. Vokiečių istoriografijoje laikoma, kad   MAŽOJI LIETUVA, kaip tokia, susiformavo XVIa., kai čia dominavo (vyravo, pirmavo) lietuvių kalba. O XVIIIa. lietuvių gyventas plotas Prūsijoje jau pradėjo mažėti. Viena iš priežasčių buvo 1709-1711m. maras - išmirė apie pusė Lietuvos provincijos gyventojų. Į jų vietą buvo atkelti kolonistai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos.

Apie kolonistus vaizdžiai, ir pasipiktinęs,  rašo  K.Donelaitis “Metuose”.

, „Vokiečiai lietuvninką per drimelį laiko Ir kas dar daugiaus susibastėt Lietuvą vargint,

O prancūzpalaikiai, į jį žiūrėdami, šypsos. “Kas jums liepė mus ir žmones mūsų paniekint?

Šypsos, rods, o tik mūsų šauną garbina duoną Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo

Ir dešras rūkytas su pasimėgimu valgo. Ir varles bei rupuižes jus ėst pamokino?“

O štai jau lašinių lietuviškų prisiėdę „Kad koks lenkiškas ar žydiškas balamūtas

Ir mūsų alų su gvoltu jau visą sugėrę, Taip nesvietiškai klastuot ir vogt užsimano [...]

Viežlybus lietuvninkus išpeikt nesigėdi. Tai nesidyviju [...]“

Iki XVIIIa. absoliuti Mažosios Lietuvos gyventojų dalis buvo baltų kilmės - lietuviai. Vyko intensyvus intelektualus lietuviškas gyvenimas.

Prūsijos valdžios įsakymai skelbiami lietuvių kalba ir pamaldos bažnyčiojelietuvių kalba.

1547m. išleista pirmoji lietuviška knygaMartyno Mažvydo (pagal dabartinę rašybą ir tartį) „Katekizmas prasti [paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės , dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos…“.

1590m. išversta į lietuvių kalbą Jono Bretkūno Biblija, bet neišspausdinta, likusi rankraščiu.

1653m. parengta Danieliaus Kleino pirmoji lietuvių kalbos gramatika, Karaliaučiuje, lotynų kalba.

17651775m. (rašė apie dešimtmetį) – Kristijono Donelaičio „Metai“.

1823m. pasirodė pirmas lietuviškas laikraštisNusidavimai Dievo karalystėje“, spausdinamas Tilžėje, gotišku šriftu.

Nuo 1883 metų čia spausdinami svarbiausi lietuviški tautinio atgimimo leidiniai – „Aušra“ (1883-1886), buvo leidžiama Ragainėje ir Tilžėje,vienas iš redaktorių buvo Jonas Basanavičius irVarpas(1889-1906) Tlžėje ir Ragainėje, pirmuosius numerius redagavo Vincas Kudirka, toliau jis redagavo tik priedą „Tėvynės varpai“.

1885m. įsisteigia pirmoji lietuviška pasaulietinė draugija „Birutė“.

XIXa. IIp. iš Prūsų Lietuvos į carinę Lietuvą slaptai knygnešiai gabeno spaudą uždraustais lotyniškais rašmenimis.

Tačiau didžiajai lietuviškos visuomenės daliai dvikalbystė ir priklausomumas Vokietijos valstybei buvo tapusi jų kultūrinio savitumo dalimi. Apskritai Prūsijos lietuviai  buvo laikomi  “atsilikėliais”ir pravardžiuojami “žemaičiais”.

Reikia paminėti, kad dabar Mažąja Lietuva vadiname tik Klaipėdos kraštą, kuris ilgą laiką buvo Prūsijos karalystės, o po 1871 m. Vokietijos imperijos dalis. Tik po I Pasaulinio karo1923 m., po Klaipėdos sukilimo 1923 sausio 10-15 d. ir po 1923m. vasario 17d. sąjungininkų, Ambasadorių konferencijos, sutikimo kraštas atiteko Lietuvai.

Rodyk draugams