BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

22. PRŪSIJA. PRŪSAI.

22. PRŪSAI - tai Vakarinių baltų gentis, tauta.

Skaitydamas šį str., vis pasižiūrėk į žemėlapį  III (ar IV-tą) ir V-tą.

Prūsai pirmą kartą paminėti IX a.  XIII a. prūsų žemės buvo tarp Vyslos (vakaruose) ir Jotvingių, Sudūvos, bei Skalvių (šiaurės rytuose). Taip pat apėmė nedidelę Šakių raj. dalį bei beveik visą Vilkaviškio rajoną. Vokiečių šaltiniuose XIII a. minimos šios prūsų žemės:    Pamedė, Pokesė, Varmė, Barta, Notanga, Semba, Nadruva, Sasnava, Galinda ir Subava.

Vaizdas iš Vikipedijos  laisvosios enciklopedijos. Užrašai lotynų kalba.    Šiuo metu didelę dalį Prūsijos valdo Rusija (Kaliningrado sritis), dalis priklauso Lenkijai ir Lietuvai (Mažoji Lietuva-apie ją toliau dar parašysiu., arba Klaipėdos kraštas). Prūsijos regionas patyrė labai ilgą ir sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė (tautos, genties) sudėtis. Senovės Prūsija buvo XIII a. (4-8 dešimtmečiuose) nukariauta Vokiečių ordino.

Masovia - Mozūrija

V. ISTORIJA1226 m. Mozūrų kunigaikštis Konradas pakvietė kryžiuočius kovoti su prūsais. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popiežius Grigalius  IX “Aukso bule” perleido visas Prūsijos žemes Ordinui, kurias jam pavyks užkariauti.   1230-1249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę kuršiams, žemaičiams ir lietuviams. Vėliausiai užkariauti buvo sambiai, skalviai ir nadruviai - arti Lietuvos esančios prūsų gentys.   1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas - vienas iš vadų buvo Herkus Mantas (truputį apie jį toliau). Sukilimas tęsėsi iki 1274 m., kai buvo galutinai numalšintas.     1285 m. prųsai buvo galuinai užkariauti. Prie tų žemių užkariavimo prisidėjo Čekijos karalius Otokaro II.  Jo žygio į Sembą metu 1255 m.  buvo įkurta Karaliaučiaus pilis - nuo tada ir gyvuoja Karaliaučius - Kėnigsbergas, o dabar Kaliningradas.

1525-1701m. jau Prūsijos kunigaikštystė - vokiečių valstybė. Sostimė - Karaliaučius, kiti miestai -Klaipėda, Tilžė. Gyveno lietuviai (lietuvininkais vadinami), lenkai, prūsai, vokiečiai.   (apie lietuvių padėtį Prūsijos kunigaikštystėje - tuojau po to str. pabaigos).  1525m. įvesta valstybinė  religija -  liuteronizmas.  1544m. įkūrė tuometinį Albertinos pirmą protestantišką universitetą. (nuo 2005m. Kaliningrado srityje  -Rusijos valstybinis Emanuelio Kanto universitetas). Jo steigime didelį vaidmenį suvaidino iš Vilniaus pasitraukę lietuviai protestantai - Stanislovas Rapalionis ir Abraomas Kulvietis.    Emanuelis Kantas buvo lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. Nuo 1770m. - universiteto profesorius. Žinomas jo kūrinys - “Grynojo proto kritika“.

1701m įkurta Prūsijos karalystė. XVIIIa. ji buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje.  XIXa. jos pastangomis vyko Vokietijos susivienijimas. Po susivienijimo 1871m. Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi. 1878m. Rytų Prūsijos ir Vakarų Prūsijos provincijos buvo sujungtos į vieną.


Rodyk draugams

21. BALTŲ GENTYS.

21. Kuršiai, Žiemgaliai, Sėliai ir Rytų lietuviai, Jotvingiai, Skalviai.   Apie visus juos po keliolika sakinių.

KURŠIAI - BALTŲ GENTIS, nuo VII iki XVII a. gyvenusi Lietuvos - Latvijos pasienyje. Vertėsi žemdirbyste, žvejyba. Apie 500 metų (nuo VIIa.) kovojo su vikingais. Nesudarę savo valstybės , buvo priversti 1229 - 1231m. pripažinti Kalavijuočių, nuo 1242m. Livonijos ordino valdžią. Šiaurės kuršiai, didžioji jų dalis (žiūr. žemėlapį), įsiliejo į besiformuojančių latvių tautybę (13-17a.), pietiečiai, mažesnė jų dalis, - sužemaitėjo ir įsiliejo į lietuvių tautą.  Nemažos dalies vietinių Kretingos, Plungės, Skuodo, Mažeikių rajonų gyventojų gyslomis teka ir senųjų kuršių kraujas.  Kuršių nerijos kuršininkai čia yra atsikėlę iš Kuršo.

ŽIEMGALIAI - BALTŲ GENTIS. 13a. Ip. Rytų Žiemgalą užkariavo Kalavijuočių ordinas.Tuo metu Dauguvos upės pakraščių gyventojus dažnai puldavo lietuviai. Kalavijuočiai Žiemgaliams ir Latgaliams pasiūlė savo pagalbą. 1205 m. žiemgaliai, vadovaujami Viestarto, kartu su kalavijuočiais sumušė iš žygio į estų žemes grįžtančią namo Žvelgaičio kariuomenę, nužudo Žvelgaitį ir net estų belaisvius.  Pasakojama, kad Žvelgaitis (Žagarėje buvo jo pilis. Ir dabar už Žagarės esantis kalnas vadinasi Žvelgaičio kalnas) 1205 m . žiemą  su savo kariuomene patraukė Rygos link. Rygos nepuolė (rygiečiai išsipirko) ir pasuko Livijos link. Rrįžtančius po sėkmingo žygio ir besiilsinčius, bemiegančius lietuvius staiga iš pasalų užpuolė kalavijuočiai su žiemgaliais , sumušė lietuvius. Žuvo ir |Žvelgaitis, jo galvą nukirto ir užmovė Rygoje ant stulpo - va nebebijokim lietuvių.   Netrukus Viestartas atsimetė nuo kalavijuočių ir ėmė vadovauti žiemgalių kovoms su jais.  1236m. prisidėjo prie lietuvių pergalės SAULĖS mūšyje ir paskui persekiojo per Žiemgalą besitraukiančius keriuomenės likučius.   XIII a. didžioli Žiemgalos dalis atsidūrė Livonijoje, ten juos asimiliavo latgaliai, o mažoji dalis, pietinė, - Lietuvoje ir sulietuvėjo.   Žiemgala Lietuvoje - tai Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio ir net Šiaulių rajonai.    Žiemgalos kalba apie XV a., nepalikusi jokių rašto paminklų, išnyko.     Žinotina, kad XIX a. latviškų Jelgavos apylinkių šnektų pagrindu susiformavo bendrinė latvių kalba.

SĖLIAI - BALTŲ GENTIS. Iki xv a. gyveno Latvijos pietryčiuose ir Lietuvos šiaurės rytuose. Sėlių apgyvendintą teritoriją vadina ne tik Sėlija , bet ir Aukšžeme (latv. - Aukszeme). Pirmosios baltų genčių gyvenvietės čia buvo jau II tūkt. pr. Kr.   Sėliai pradėjo apgyvendinti šią teritoriją pirmaisiais šimtmečiais po Kr.   XI-XIII a. čia buvo apie 30 piliakalnių ir sėlių centras Sėlpilyje. Dabar sėlių gyventoje teritorijoje yra įsikūrę Rokiškis, Biržai, Kupiškis, Zarasai, Pandėlys, Obeliai, Vabalninkas, Svėdasai, Dusetas.   Senpilyje rasti medinės pilies likučiai. Vokiečiai, užkariavę šią teritoriją, pastatė mūrinę pilį.   Yra žinių, kad senieji sėliai statė savo gyvenvietes pelkėto ežero viduryje ir salose.    Senoji  sėlių kultūra labai panaši į senųjų latgalių savo apranga ir papuošalais. Moterys nešiojo apykakles, apyrankes, žiedus, sagių vainikus. Labai mėgo pakabukus. Vyrų kapuose rastos karių apyrankės, sagės (švarkam, apsiaustam susegti), nešiojo žiedus ir odinius diržus.  Sėlių ir latgalių laidojimo kultūra buvo panaši. Tačiau sėlių vyrų kapavietėse rasta sujungtos pečių juostos ir prie kojų įdėtos pintinės su moterų papuošalų komplektu (apykaklės, apyrankės, sagės). Kojūgalyje rasti ir darbo įrankių komplektai.    Sėlių kalba šiuo metu yra mirusi, pėdsakų rasta tik jų tarmėse.

RYTŲ LIETUVIAI - TAIP PAT BALTAI.  Pirmiausia pažiūrėkite į žemėlapį (20 įrašas). Matome, kad ten kitų baltų genčių nebuvo, tik lietuviai-aukštaičiai, prie kurių vis artėjo slavai-rusai užimdami baltų žemes, todėl rytuose jokio genties “dalybų” ir nebuvo.

JOTVINGIAI - TAIP PAT BALTAI (dar vadinami sūduviais, dainuviais).  Gyveno užnemunėje, dab. Suvalkijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. 11-13 a. jotvingius bandė prisijungti ir Lenkija, ir Mazovija. O 12 a. dalį jotvingių žemių užkariavo Haličo-Volynės valstybė. Jotvingiai daug kariavo su kaimynais. Tikėtina, kad 12 a. pab. Jotva (jotvingiai) prisijungė prie LDK.   Mirusius jotvingiai laidodavo pilkapiuose, kurių sampilą apjuosdavo akmenų vainiku arba ir visą kapą apdėdavo akmenimis.    Jotvingių kalba ir kultūra buvo artimiausios lietuviams. Kalba išnyko 16-17 a., tačiau manoma, kad Belovežo girios atkampesnėse vietose  jotvingių kalba buvo gyva dar 20 a. I p. Vieninteliu rašytiniu šios kalbos paminklu laikytinas 1978 m . Belovežo girioje rastas lenkų-jotvingių kalbos žodynėlis. Įsidėmėtina, kad turime  dar du prūsų kalbos žodynėlius, ir viskas. Jotvingiai nuo seno garsėjo  beatodairiška jų karių  narsa, tautai būdinga itin  laisva   nepriklausoma dvasia.      Į s i d ė m ė t i n a , kad ilgai gyvavusią sampratą apie Suvalkų “jotvingiškumą“  visiškai paneigė neseni archeologiniai atradimai, parodę, kad  iki 15 a. Suvalkijoje gyvavo ne jotvingiai, o lietuviai ir nadruviai (prūsų gentis, žiūr. III ar IV žemėl.). Tai, vadinasi, tik po 15 a. čia atsiranda jotvingiai.

SKALVIAI - TAIP PAT BALTAI. Skalviai gyveno abipus Nemuno žemupio ( žiūr. III ar IV žemėl.). Skalvių ir Kuršių gentys buvo labai artimos, kai kuriuose vietose gyveno net mišriai. Vėliau, viduriniame geležies amžiuje, skalviai judėjo šiaurės kryptimi ir pasiekė Klaipėdos rajono apylinkes. O kuršiai plėtėsi į šiaurę - į lybių gyvenamas žemes. Į šiaurę nuo Nemupio žemupio skalviai įsiliejo į besiformuojančių lietuvių tautybę, o nuo Nemuno į pietus esantys skalviai įėjo į Rytprūsių teritoriją.   Skalvių teritorijai Lietuvoje galima priskirti Klaipėdos kraštą (išskyrus teritoriją į šiaurę nuo Klaipėdos pietinių apylinkių), Veiviržėnų, Judrėnų, Švėkšnos, Vaivuto apyl.  Skalviam buv. Rytprūsių teritorijoje - visą Nemuno žemupio dalį, 20 -30 km. į pietus, įskaitant  Tilžę, Ragainę.

Patarimas. Kiekvienas galite nusistatyti, kokios genties atstovas esate, bet reikia žiūrėti, kur gimė (ir gyveno) Jūsų tėvai, dar geriau - seneliai ar net proseneliai.

Rodyk draugams

20. BALTŲ g e n t y s

20. ĮDEDU perpieštą

 "BALTŲ GENTYS", 12-as amžius, žemėlapį, įkomponavęs dabartinės  Lietuvos kontūrus, taip pat pažymėjęs Rygą, Klaipėdą, Kauną, Vilnių ir Minską. Minskas svarbu, kad matytumėme, kaip arti jo , pagal M. Gimbutienę, 12 a. gyveno Rytų baltai - lietuviai. Atstumas nuo sienos (mėlyna linija) iki Minsko  apie 73 km.  O ankstyviausios užuominos apie Minską 1067 m. (XI a.), tada jis buvo Polocko kunigaikštystės provincijos miestas.
čia pasižiūrėsime, kokias gentis (jų dalį) įsijungė besiformuojanti Lietuvą, kokias Latvija ar Lenkija, Baltarusija.

IV. M a n a u.  Kadangi  L a t v i j a buvo apie, virš 300 m. okupuota vokiečių ordinų, manau, reikia trumpai apie juos. Kalavijuočių ordinas buvo įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto iniciatyva.  Tikslas - ginklu skinti kelią krikščionybei šiaurės baltų ir finų (lyvių, estų) žemėse. Jų simbolis - raudonas kalavijas ant balto riterių apsiausto.  Kalavijuočių ordinas pradėjo pavergti lyvius ir šiaurės sėlius (juos ir kitus matai žemėlapyje) 1208 m., latgalius - iki 1230 m. Taip pat įsigalėjo Šiaurė ir Vidurio Kurše.  Puldinėjo Lietuvą, iš pradžių pasitelkdami  į sąjungininkus žiemgalius (1005,1008). Tačiau įsigalėję Rytų Žiemgalijoje, pradėjo kovas su žiemgaliais tikslu juos užimti.

Po pralaimėto Saulės mūšio (1236) Ordinas nebeatsigavo, o 1237 m. susijungė su kryžiuočių ordinu ir tapo Livonijos ordinu.  Išformuotas 1561 m. vykstant  Livonijos - Rusijos karui. Didžioji Livonijos dalis (išskyrus Šiaurės Estiją) pasidavė Lietuvai, o iš jos pietinių žemių buvo sukurta  Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystė (1561-1795) , kurios pirmuoju kunigaikščiu LDK vasalo teisėmis tapo liuteronų tikėjimą priėmęs paskutinysis Livonijos magistras Gotardas Ketleris

Rodyk draugams

19. BALTŲ TAUTOS ir GENTYS.

19.BALTŲ GENTYS, 12-as amžius.  Iš jų susiformuoja tauta.

NACIJA arba  moderni TAUTA yra tokia teritorinė etnosocialinė bendrija, kuri turi savo paties teritorinį suverenitetą ir administraciją. Tau jau bus politinė tauta.  Čia suminėsiu tautas ir gentis. Pirmiausia štai matome  žemėlapį  “Baltų gentys“. Jame jau matome ir besiformuojančių dviejų tautų pavadinimus.

III. Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje (pagal Mariją Gimbutienę)          (iš interneto)

Šiuo metu gyvuoja tik dvi t a u t o s, turinčios savo valstybes, - lietuviai ir latviai. Prūsų tautos žmonės, save laikantys prūsais (pagal internetą - apie 1mln.),  dabar pasklidę po Europą.

BALTŲ  g e n t y s: jotvingiai, skalviai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, pražemaičiai, latgaliai, Dniepro baltai, vakarų galindai, rytų galindai.

Rodyk draugams

18. BALTŲ KILMĖ - kita nuomonė.

18. BALTŲ KILMĖS M.Gimbutienės ir alternatyvi A.Girininko teorija.   Tai įdomu.

Pasak M.GIMBUTIENĖS ir jos gausių pasekėjų prieš maždaug 3000 metų pr.Kr. į Pietryčių Europą (Senąją Europą, priešistorinę)  atsikraustė vad. Kurganų kultūros* ir “virvelinės keramikos kultūros* nešėjai. Mes dabar juos vadiname indoeuropiečiais.  Atvykėliai asimiliavo (nutautino) europidų rasės atstovus, kurie kalbėjo mokslui nežinoma  neindoeuropietiška kalba. Po kokio tūkstantmečio čia pradėjo formuotis baltų gentys (etnosas).

Paskutiniais dešimtmečiais kai kurių A.GIRININKO “archeologinės mokyklos” atstovų pastangomis formuojasi alternatyvi naujaisiais archeologijos duomenimis ir iš dalies paleogeografo A.Seibučio įžvalgomis grindžiama baltų kilmės teorija. Anot jos, baltai yra kelis tūkstančius metų gyvenusi tarp Baltijos jūros ir Uralo kalnų probaltų (baltų pirmtakų) senbuviai. O jų protėviai į šią vietą atsikraustė greičiausiai nuo Karpatų bei Sudetų kalnų ir jame įsitvirtino apie 8000 metus.

Dabar oficialiai laikomasi M.Gimbutienės baltų kilmės teorijos (apie ją ir rašau). A.Girininko formuojama alternatyvi teorija yra gana įdomi ir ateity, galutinai ją patikrinus, gal ir bus piimta.

n*Kurganas - Rusijoje, Rytų Europoje paplitusi pilkapių forma. Pilkapiuose (supiltas žemės kauburys) buvo laidojami didikų kūnai drauge su brangenybėmis, ginklais, arkliais. (plačiau žiūr. 9 įrašą).

*Virvelinės keramikos kultūra. Šios kultūros Baltijos ir Suomijos paminklai jungiami į Rytų Pabaltijo virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūrą. Jai būdingi nedideli pavieniai kapinynai. Virvelininkai randami palaidoti suriestoje padėtyje ant šono. Vyrai - dešiniojo, moterys -kairiojo. Matyt , vyro vaidmuo čia buvo labai svarbus. (žiūr. tos kultūros molinio indo pavyzdį 9 įraše).

Rodyk draugams