BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

11. TREČIOJI pilkapių kultūros BANGA

11.TREČIOJI pilkapių kultūros BANGA. 3000 - 2800 m.

geriausiai reiktų įsidėmėti, nes tai būsimieji (žinoma, susimaišę su vietiniais gyventojais) MES!

Ji geriausiai atsekama, nes randama labai daug kapų Rumunijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje ir Rytų Vengrijoje. Kapo duobė kaip namukas - keturkampė, statyta iš stupų ir rąstų. mirusysis užpilamas žeme.

Žmonių fizinis tipas toks pat kaip duobinės kultūros tarp Dniepro ir Volgos - tai aukštaūgiai, pailgagalviai europidai.
Ta banga išplito iki Airijos, Skandinavijos,Suomijos ir Volgos aukštupio, taip pat  PABALTIJYJE ir dabartinėje Vidurio Rusijoje.
Tai virvelinės keramikos kultūra, jau turėjusi ryšių su rutulinių amforų kultūra.


Ateiviams
susimaišius su vietiniais gyventojais (Narvos kultūra - Vakarinėje dalyje, Nemuno ir Dniepro - Pietryčių Lietuvoje ir Baltarusijoje), ilgainiui tose srityse atsirado
p r a b a l t i š k o s i o s kultūros grupės. Tai būsimieji  MES, bet…

…bet Europos transformavimasis iš matricentrinės į patricentrinę, iš egalitarinės į klasikinę struktūrą buvo sudėtingas procesas, trukęs  kelis  tūkstančius metų.
Europoje nėra grynos indoeuropietiškos” kultūros, yra tik mišiniai, išsivystę iš Senosios Europos substrato ir ateivių - pilkapių kultūros - substrato.

Apie Narvos kultūrą
Narvos kultūros žmonės kūrė nuolatines gyvenvietes prie upių ir ežerų, gyveno stulpinės konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliniuose (tai labai įdomu!) pastatuose su židiniais. Vertėsi medžiokle, žvejyba, gintaro apdirbimu ir juo prekiavo su kaimynais.
Medžioklės ir buities įrankius gamino iš titnago, vis plačiau pritaikant keramiką.
Būdingi  s m a i l a d u g n i a i (žiūr.atgal - 9-tą), plačiaangiai, mažai ornamentuoti puodai; būdingi kaulo, raugo, medžio dirbiniai.

Narvos kultūra, arba Narvos-Nemuno kultūra, - ankstyvojo ir vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, buvo paplitusi prieš kelis tūkstančius metų dab. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje (dab. rusų valdoma Kaliningrado sritis) tarp Narvos upės Estijoje ir Nemuno Lietuvoje.

Skaitytojau, Tau linksmumo dėdei vietoj anekdoto: jei esi žvejys, medžiotojas, gyveni prie upės ir dar turi kokiį pro pro senelio  smailadugnį puodą, esi gyvas Narvos kultūros eksponatas  (taip sakydavau savo dešimtokam, dėstydamas šitą medžiagą - sutrumpintą.

Rodyk draugams

10.ANTROJI BANGA

10. ANTROJI BANGA. Pasirodė per 1000 metų nuo pirmosios.

užtinkame prie Juodosios jūros. Tai turtingesnė pilkapių kultūra. Palaikė prekybinius ryšius su Užkaukaze ir Mezopotamija. Iš ten atėjo metalurgijos technologija.

Tai kultūrai būdingi namo pavidalo kapai, pastatyti iš akmenų ar medžio su akmenų vainikais.
Atsirado piliakalniai su keliais namais. Randami rutuliniai puodai su cilindriniu kaklu, papuošti virvutės įspaudais

(virvelinė kultūra). Šitokių paminklų randame Rumunijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Vengrijos rytuose, Lenkijoje.

Vidurio Europos šiaurėje susikuria rutulinių amforų kultūta. Visa vidurio Europa, ypač jos šiaurinė dalis, yra
 i n d o e u r o p i e t i š k a,  nors Senosios Europos įtaka dar jaučiama. Apie 3000 metų pr.Kr. indoeuropiečių kalba jau gal buvo plačiai naudojama.

  Tai rutulinė amfora (čia matome tik jos forma).
 

Rodyk draugams

9. N A U J O J I EUROPA. - Sen.EUROPA žlunga. PIRMOJI banga.

9. NAUJOSIOS EUROPOS būdingiausi bruožai.
Tai piemenys (pastoralistai), raiteliai.
Patriarchalinė sistema (valdo vyras).
Piliakalniai.
Pilkapiai.
Virvelinė kultūra.
Garbinami vyriškieji dievai.
Stambesni žmonės.

Senosios Europos kultūra žlugo, kai į ją pradėjo veržtis visa kitokios  kultūros žmonės:

piemenys (pastoralistai), raiteliai, apsiginklavę titnaginiais durklais, ietimis, lankais ir strėlėmis, gyvenantis patriarchaline (kai valdo vyras) sistema ir garbinantys vyriškuosius dievus, savo kelią nužymintys pilkapiais.

Taigi susidūrė dvi kultūros. Senoji kultūra žlugo ne iš karto, o keliais etapais per  porą tūkstančių metų, tarp
4500 ir 2500 metų pr. Kr. Pirmiausia sunyko Vidurio Europos rytai - ten, kur buvo aukščiausia kultūra.
Išnyko raštas, menas, šventyklos.

Būta trijų pagrindiniū pastoralistų bangų:
Pirmoji banga apie  4400 - 4200 pr.Kr.,  sklido nuo Volgos.
Antroji apie  3400 - 3200 pr. Kr. - nuo Juodosios jūros.
Trečioji apie  3000 - 2800 pr. Kr. - nuo Volgos.

Pirmosios bangos p i l k a p i ų kultūros -Kurganų kultūros- kelias ėjo nuo Volgos, Dniepro, Dunojaus (žiūr. žemėlapį). Jų kely pilkapiai. Juose nebe smulkučiai Sen.Europos žmonės, o stambesni, išsiskiria karių ir valdovų kapai, juose daug kovos titnaginių ginklų, įrankių. Turtingesnis palaidotas kartu su žmona, greičiausiai gyva, kad ir po mirties turėtų žmoną. Rasta iš akmens iškaltų žirgo galvučių.

Randama dar dvejopų puodų: vieni (1.) gražių formų, išpuošti įvairiais raštais, meandromis, spiralėmis (tai Sen.Europa), kiti smailiadugniai Narvos kultūros (3.) puodai, nedažyti, papuošti  v i r v u t ė s įspaudais (2.). Tai virvelinė kultūtra (Naujoji Europa)
Nebeliko įvairiaspalvės keramikos, dingo ir raštas.

1. 2. 3.


Rodyk draugams

8. Dar SEN.EUROPA. Raštas. ABĖCĖLĖS

8. R A Š T A S

Labai būdingas Senosios EUROPOS civilizacijos reiškinys - simbolinis  r a š t a s (S.E. simboliai), išsivystęs iš ilgai vartotų simbolių. VI tūkt. pr.Kr. priskaičiuota iki 200 ženklų, randamų ant skulptūrėlių, puodelių ir kt.
Atrodo, kad buvo susidariusi kultinio rašto sistema.

Sugretinimui paminėsiu ir rašto atsiradimą N.EUROPOJE - mūsų (Naujosios Europos) abėcėlės.
Lietuviai dabar vartoja lotynišką abėcėlę.

PRIEŠISTORĖ.
15-14a. pr.Kr. susiformavo  U g a r i t o 32 raidžių priebalsinė (be balsių) abėcėlė.
10a. pr.Kr. paplito finikiečių priebalsinė - 22 raidžių abėcėlė.
9a. pr.Kr.  - armėnų priebalsinė - 22 raidžių.
10-8a. pr.Kr. pasirodė graikų , jau balsinė abėcėlė - 24 raidžių, (joje ,be priebalsių, buvo ir balsės).
7a. pr.Kr. atsirado  l o t y n ų abėcėlė, taip pat balsinė (ji kilo iš graikų).
Lotynų abėcėlė vartojama Europoje, Amerikoje, Australijoje, iš dalies Azijoje ir Afrikoje.
L i e t u v i ų abėcėlė - tai kiek perdirbta ir papildyta lotynų abėcėlė.
Pvz., lotynų abėcėlėje nebuvo  c, š, ė, ū raidžių.

L i e t u v i š k o j i iki 20a. keitėsi ir įvairavo. Pvz., 1547 m. M.Mažvydo abėcėlė turėjo tik 23 raides.
1901 m. Jono Jablonskio gramatikoje pavartota dabartinė  a b ė c ė l ė su 32 raidėmis.

REIKIA PAMINĖTI  tolį įdomų faktą - šias dvi abėcėles skiria 8000 metų: 6000 m. pr. Kr. ir 2000 metų po Kr. gimimo.

Rodyk draugams