BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2. INDOEUROPIEČIAI

2. M E D Ž I A G A, kurią čia pateikiu, gali būti įdomi kiekvienam lietuviui, ypač mokytojui (lituanistui ir pradinių kl. mokytojui, nes jis taip pat lituanistas), mokiniams (10 kl. programoje jau apie tai yra kalbama, tik gana siaurai).

KAS tie INDOEUROPIEČIAI.  Kalbėsime apie dvi EUROPAS:
SENOJI  EUROPA - tai tie ramūs, taikūs senieji Europos gyventojai. S.Europa žlugo apie V tūkstantmečio pabaigą
  prieš   Kristų ( toliau - pr.Kr.).

NAUJOJI EUROPA - tai keliais srautais atėję naujieji ir susimaišę su ten gyvenusiais Senosios Europos gyventojais,
  ir taip atsiranda, susidaro  v i s o s  dabartinės Europos valstybės (išskyrus estus, suomius, vengrus, baskus ir
  maltiečius), kurių tautas ir kultūras,  taip pat ir lietuvių, latvių,  ir vadiname   i n d o e u r o p i e č i a i s.


 

 
 
    Kodėl  indoeuropiečiai. Mat tie ateiviai plūstelėjo vieni į Vakarus - į Europą (Senąją), kiti į Rytus- Aziją, dab. Indiją. Iraną.

MES, LIETUVIAI, - AISČIAI (nuo 98 m.), BALTAI (nuo 1845 m.).
Aisčių (estijų) vardas.
  Atrodo,
sen. germanai estijų vardu vadino visas į rytus nuo Baltijos jūros esančias gentis.

AISČIŲ VARDAS.  XX a. pradžioje teologas, lietuvių kb. tyrinėtojas  KAZIMIERAS  JAUNIUS pasiūlė baltų gentis vadinti  aisčiais, paties išvesto iš senovės rašytojų minimų estijų vardo.
  . 
Antikos laikų rašytojas romėnų istorikas  Publijus KORNELIJUS TACITAS   savo veikale GERMANIJA (apie 98 m.)  rašo,
  kad “dešiniajame savo krante  Svebų jūrą skalauja estijų gentis, kurios papročiai ir apdarai yra tokie pat kaip Svebų.
  Jie garbina DIEVŲ MOTINĄ ir [...] net priešų maišatyje saugoja deivės garbintoją. Kalavijus vartoja retai - dažniai
  vėzdus. Toliau Tacitas rašo, kad “estijai ieško” naudos tiek jūroje, tiek krante ir renka gintarą, kurį parduoda
  neapdirbtą. Anot romėnų rašytojo, estijai ” javus ir kitus laukų vaisius augina rūpestingiau, negu nerangūs 
  germanai.”

BALTŲ VARDAS.  Baltų sąvoką sukūrė vokiečių kalbininkas GEORG NESSELMANN 1845 m. Jais vadino šalia Baltijos
  jūros gyvenančias tautas ar gentis. Tai lietuviai (aukštaičiai ir žemaičiai),
latviai, prūsai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai,
  jotvingiai, skalviai.

 
 
Prof. dr. MARIJA GIMBUTIENĖ (1921 - 1994)
  Gimė Vilniuje. 1931 - 1938 mokėsi Kauno “Aušros” mergaičių gimnazijoje. Dalyvavo kapinynų kasinėjimo darbuose.
  1938 m. pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universitete, humanitariniame fakultate.
  1942 m. baigė Vilniaus universitetą.
  1946 m. baigė Tiubingeno (Vokietija) universitetą ir ten pradėjo doktorantūros studijas.
  1949 m. dirbo Horvardo (JAV) universitete, vėliau Horvardo muziejuje. Nuo 1963 metų - Kalifornijos universiteto        profesorė.

Jauna mokslų daktarė pasinėrė į archeologinius tyrinėjimus. Jos darbuose atgimė prieš antuonis - šešis tūkstantmečius klestėjusi matriarchalinė Senosios Europos ramių žemdirbių ir gyvulių augintojų civilizacija.

Pasaulyje M.Gimbutienė laikoma viena iš įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką,etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną - archeomitologiją.  Yra parašiusi 23 knygas, lietuvių kalba išleistos    penkios.   Paminėsiu dvi - tai  SENOJI EUROPA  ir  BALTŲ MITOLOGIJA, SENOVĖS LIETUVIŲ DEIVĖS IR DIEVAI.

DĖMESĖLIO besidomintiems mūsų praeitimi.  Kviečiu atsakyti į 2 klausimus. Atsakymus talpinkite Komentare.    Malonėkite pridėti. kas jūs: moksleivis, studentas, kitas žmogus (gal specialybę) ir pan.

 KLAUSIMAI:
  1. Kur dabar gyvena indoeuropiečiai?
  2. Ar, pvz., rusai, estai irgi yra indoeuropiečiai?

          Jeigu kam prireiktų (jeigu norite ko nors specialiai daugiau paklausti) mano El.pašto, prašykite komentare.

Rodyk draugams

1. Nauja mano PROGRAMA

1. Mano BLOGo p r o g r a m a.

Pasikalbėkime, lietuvi, kur begyventum - Lietuvoje ar už jos ribų, mums visiems svarbiais klausimais.
Pabaigiau svetainėje  www.blogas.lt/algdas   rašyti apie ISPANIJOS kurortą MALAGA - BENALMADENAS ir
GIBRALTARAS.

Dabar bandysiu pereiti prie kitų temų.
1. Kas mes, IŠ KUR MES, LIEUVIAI (ar tai neįdomu, ar nereikalinga lietuviui žinoti!).

2. Gramatika:

Skyryba.  Vientisinio ir sudėtinio sakinio skyryba.  Esu sudaręs vientisinio sakinio skyrybos taisyklių sąrašą.
Rašyba.  Pasikalbėsime apie ją, gal ir kokią taisyklę prisiminsime.

T i k s l a s - paakinti, paskatinti moksleivius (ypač vyr. klasių) ir ne moksleivius (rašančius ir nerašančius
Nacionalinį
diktantą) peržiūrėti, prisiminti taisykles, o reikalui esant, ir papildomai pasimokyti.

3. Galbūt vis pabandysiu prie įrašų pridėti vieną kitą sakinį, pasiūlydamas sudėti trūkstamus ar paaiškinti
esamus
skyrybos ženklus; taip pat paaiškinti rašybą.

4
. Manau, kad kada ne kada įterpsiu ir kokį įdomesnį, ne kasdienišką įvykį, nutikimą iš turistinių kelionių po
Europą.

Galimi programos papildymai, pakeitimai.

Rodyk draugams

62. 51* GIBRALTARAS. ŠVYTURYS

ŠVYTURYS - ŽIBINTAS  lėktuvams ar laivams orientuotis.  Įspūdingas Gibraltaro šyturys. Jis stovi prie pat Gibraltaro pietinės pakrantės ant stačiai į vandenyną prasmengančios uolos. Tikslią jo vietą matysi atsivertęs 55.44* įraše esančią palydovinę nuotrauką. Parašiau ten ir savo nuotaiką, kai stovėjau prie švyturio ir žiūrėjau į tolį - į Afrikos pakrantės ruožą.  
Ar bus lemta dar kada nors aplankyti GIBRALTARO  švyturį.
  *
  

Rodyk draugams