Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-01-25

10. SKYRYBA. Sudėtinis sakinys

Publikuota: Kita

1O** SUDĖTINIS SAKINYS.

KAIP ŽINOME, sudėtiniame bejungtukiame sakinyje naudojami šie skyrybos ženklai: kablelis, kabliataškis, dvitaškis ir brūkšnys.

Kableliu visada atskiriame du bejungtukius sakinius.

Kabliataškiu skiriame, kai bejungtukių sakinių dėmenys yra  pastebimai atsiję vienas nuo kito  arba dėmenų viduje  yra kableliais skiriamų sakinio dalių.   Pvz.,  Tvarte suknarkė arklys;  pratisai lyg sulojo, lyg sukaukė kieme šuo. (I.S.)

Sudėtiniame bejungtukiame sakiny   d v i t a š k i s dedamas, kai antroji dalis paaiškina, papildo , praplečia pirmosios dalies turinį.  Tą paaiškinimą paryškina iškylantys pirmai daliai klausimai Pvz.:

1. Čia aplinkui matėsi bruzgynai: suvirtę medžiai, kur ne kur mėtosi jų šakos, kyšo ilgos žolės kuokštai.  Kokie bruzgynai?.. ir  antroji dalis paaiškina, papildo…

2. Eiti buvo sunku: kojos tolydžio klimpo  į gilų, patižusį sniegą,  permirkusiuose  batuose kleksėjo  vanduo.     Kodėl sunku?..  ir paaiškina…

3. Viena tik negera: nėra gyvačių. (J. Blt)     Kas negera ?..  ir paaiškina…

4. Senovėje buvęs toks paprotys: bailiui niekas nedavė ugnies, ir niekas su juo nekalbėjo.  (V. Rm.)    Koks paprotys?

5. Atėjęs kaimynas iš karto suprato: šeimai trūksta pinigų     suprato?..  ir paaiškina…

Sudėtiniame bejungtukiame sakinyje dedamas   b r ū k š n y s, kai:

1. Antrasis sakinys reiškia staigų  minties šuolį.   Pvz.: 1. Buvo baisus šaltis - net tvoros braškėjo (r.)         2. Žiūriu - devyni vilkai vieną bitę bepjauną. (r.)

2. Antrasis sakinys reiškia pasekmę, išvadą. Pvz.:

…. 1.Duokit  man sparnus eikliuosius  - aš sudrebinsiu erdves (S.N.)   2. Daug nori - mažai turėsi                (fkl)  Čia tnka jungtukas jei: jei duosit man…    jei daug nori…   3.Trenks perkūnas - iš tavęs tik šipuliai pasipils.  jei trenks perkūnas…     4.Dėk grūda prie grūdo - pripilsi aruodą. (flk.)   jei dėsi grūdą prie grūdo …

3. Kai supriešinamas dėmenų turinys.    Pvz.: 1.Pasėjau ropę - išaugo krienas. (flk.)  2.karčio šaknys - saldūs vaisiai. (flk.)

Yra atvejų kai tarp panašiai susijusių bejungtukio sakinio dėmenų galime dėti arba dvitaškį, arba brūkšnį. Parašau sakinį su dvitaškiu, bet galime dėti ir brūkšnį.   Pvz.: 1.Atėjęs kaimynas suprato: šeimai trūksta pinigų. 2.Atėję kaimynas suprato - šeimai trūksta pinigų.   Paaiškinu: Pirmame sakinyje keliame klausimą  ką suprato? ir  p a a i š k i n a m e, kad trūksta pinigų - tinka dvitaškis.  Antrame sakinyje  jaučiamas, na, aiškus minties šuolis - tokiu atveju galime rašyti brūkšnįPrašau, pasirinkite rašybos atvejį.  asmeniškai šiuo atveju vis dėlto rašyčiau brūkšnį - man geriau patinka minties  š u o l i s. Pastebėsiu, kad rašytojai tokiu atveju irgi paprastai renkasi brūkšnį.

…………… 11**-ame įraše rašysiu plačiau apie sudėtinį prijungiamąjį (pagrindinis + šalutinis) sakinį.   O jis (jo trys nuostatos, pabrauktos)  yra išdėstytas  9**įraše - pasižiūrėk.

Patiko (0)


Atgal į: 10. SKYRYBA. Sudėtinis sakinys