Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-05-06

5. LENKIJOS siena - rūpestis

Publikuota: Kita

Pradžių pradžioje rašiau, kad BLOGe liesiu lietuvių kalbą, bandysiu pateikti įdomesnius atvejus iš turistinių kelionių. Kiekviena kelionė, manau, turi šį tą įdomesnio pasakyti. Teko apkeliauti beveik visą Europą, išskyrus šiaurinę jos dalį. Čia bus pirmasis bandymas.  


Nelengva buvo pravažiuoti Lenkijos sieną. Pirmą kartą ją pravažiavau beveik paskutiniais sovietmečio metais, kai turėjau kelialapį į tuometinę Čekoslovakiją - į Karlovy Varus. Pivažiavus tuometinės Demokratinės Lenkijos sieną, dokumentus labai griežtai tikrino sovietų pasieniečiai: paima pasą ir vis žiūri tai į pasą, tai į mane - ar tas pats asmuo. Kai tik kryptelių žvilgsnį kiek į šoną, labai griežtu balsu rikteli: “smotri v glaza (žiūrėk į aklis)! Įsitempęs žiūrėjau, sėkmingai pravažiavau. O štai keletą metų po nepriklausomybės atkūrimo vienas mūsų grupės turistas vos vos pravažiavo Lenkijos sieną. Atėjęs į autobusą lenkijos pasienietis taip pat žiūrėjo į pasą ir į žmogų ir vieną mūsiškių vaikiną pasikvietė į pasienio būstinę. Laukiam laukiam, neateina. Nuėjo  mūsų vadovė ir tik po gana ilgoko laiko abu grįžo. To vaikino niekaip nenorėjo praleisti, nes jis dabar buvo be ūsų, o pase su ūsais. Paskui juokavom: galėjo ūsus pasidažyt ir nebūtų reikėję taip, atrodo, beprasmiškai gaišti brangaus kelionės laiko.  Kokie reikšmingi vyro ūsai! 


Atgal į: 5. LENKIJOS siena - rūpestis