BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

24.DIDYSIS prūsų sukilimas.

24.DIDYSIS PRŪSŲ SUKILIMAS

vyko 1260-1274 m. prieš Kryžiuočių ordiną visose prūsų žemėse, išskyrus Pamedę.

Sukilimui vadovavo žemių vadai: Pagudės vadas - Linkus, Varmės - Glapas, Bartos - Divonis Lokys, Notangos - Herkus Mantas ir Sembų - Richardas Glandas.

Sukilimui malšinti atvyko magistro Henriko fon Beckenbergo kariuomenė. Herkaus Manto prūsai jai smogė triuškinantį smūgį. Kitą kryžiuočių kariuomenę sumušė sembai ir užėmė Heisbergo, Brandenburgo ir Brunsbergo pilis, tačiau Karaliaučius laikėsi. O  į pagalbą atvykus Livonijos riteriams , Vokiečių ordinas 1264 m. susigrąžino Sembą. Mirus Sventopelkui, kuris palaikė prūsų sukilėlius, 1266 m. valdžią perėmė jo sūnus ir ėmė blokuoti Vyslą. Kryžiuočiai buvo priversti prašyti popiežiaus, kad skelbtų Kryžiaus žygius. Popiežius Klemensas IV kreipėsi į Čekijos karalių Pršemislą Otokarą II. Šis, atžygiavęs šiltą žiemą, nieko negalėjo padėti, tik jam pavyko panaikinti Vyslos blokadą. Ir pasitraukė. 1271 m. mirė Divonis Lokys neužėmęs su bastų kariuomene Šionzėjės pilies.Popiežius Grigalius X 1272 m. paskelbė dar vieną Kryžiaus žygį į Prūsiją. Iš Vakarų atvyko apie 5000 karių. Su šiuo pastiprinimu kryžiuočiai puolė prūsus Varmėje ir Notangoje (žiūr. V žemėl. 22 įraše.) Žuvo Varmių vada Glopas ir žymusis karo vadas prūsų tautos didvyris Herkus Mantas. Netrukus mūšiuose krito ir kiti prūsų vadai - Glandas ir Linkus. Tik Auktuma narsiai kovėsi Pagudėje, bet paskui ir ji pasidavė.

Prūsai, netekę savo narsių vadų, palūžo, ir netrukus sukilimas baigėsi kryžiuočių pergale. Per sukilimą buvo išžudyta tūkstančiai prūsų, likusieji gyvi prūsai tapo kryžiuočių tarnais, o gražus ir taikingas kraštas buvo virtęs į nykią, pustuštę teritoriją.

Keli prūsų kovų epizodai.    Herkus Mantas gimė Notangos žemėje, buvo vieno iš prūsų vitingų (didikų) sūnus. Jaunystėje kaip įkaitas pateko į kryžiuočių rankas, gyveno Magdeburge, išmoko vokiečių kalbą, susipažino su jų karyba. Sukilimui pralaimėjus, Mantas dar tęsė vienišą kovą prūsų giriose. 2173 m. kautynių metu buvo sunkiai sužeistas. Herkaus Manto išdavikas vokiečiams parodė, kur slaugomas Herkus Mantas. Užpultas Notangų vadas žuvo nelygioje kovoje. Įnirtę kryžiuočiai jau negyva sukilėlių vadą pakorė ir dar pervėrė kalaviju.

Epizodas.   1263 m. Herkaus Manto vadovaujami prūsai ties Liubavu susigrūmę su didele Prūsijos krašto magistro Helmericho kariauna panaudojo įprastą taktinį manevrą: pakovoję ėmė trauktis , išsklaidė vokiečių riterių gretas ir paskui vėl susitelkę pradėjo kovą iš naujo, nukovė magistrą ir maršalą brolį Ditrichą ir 40 brolių, išžudė visą krikščionių kariuomenę.   Prisimename, šitokį manevrą panaudojo ir Vytautas Didysis Žalgirio mūšio metu. Sukilėliams talkino lietuviai ir jotvingiai. Mingaugo kariai taip pat talkindavo kovoje su kryžiuočiais , bet žuvus 1263 m. Mindaugui, ta pagalba baigėsi.

Prūsai, atrodo, mažai naudojo lankus ir strėles, buvo vienintelė baltų gentis ,naudojusi kalavijus. X-XI a. išplito kaip ginklas buožės su metaliniais antgaliais, kurias prūsai naudojo kaip smogiamąjį bei svaidomąjįginklą.

TILŽĖjE buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur knygnešiai ją slaptai per Vokietijos carinės Rusijos sieną gabendavo į rusų okupuotą Lietuvą.

RAGAINĖ buvo Skalvos administracinis centras, turėjęs stiprią pilį. Parapinė bažnyčia pastatyta XV a. pab. Paskui ji atiteko protestantams. 1549 m. bažnyčios klebonu paskirtas Martynas  Mažvydas. Dar prieš atvykdamas 1547 01 08 m.jis Karaliaučiuje buvo išspausdinęs pirmą lietuvišką knygą - “Katekizmas”. Ragainės mokytojų seminarijoje 1885-1888 m. mokėsi žymus lietuvių rašytojas filosofas Vidūnas . Ragainėje spausdinta “Aušra” ir “Varpas”.

STALUPĖNAI.1740-1743 m. čia kantoriumi (choro vadovas) dirbo Kristijonas Donelaitis.  Ypač žirgais išgarsėjo Trakėnų miestelis ir dvaras -11 km. nuo Stalupėnų. Trakėnų veislės žirgai. Eitkūnai nuo 1818 m. yra Stalupėnų apskrities miestelis.

ĮSRUTIS - miestas. 1816- 1944 m. veikė 18 spaustuvių. Buvo spausdinami laikraščiai, vienas iš jų “Volsblatt fur Litthauen (Liaudies laikraštis dėl Lietuvos). 1946-1947 m. visi vietiniai gyventojai buvo perkelti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovskio (buvusio Įsručio) pedagoginėje kolegijoje nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė - rengiami lietuvių mokytojai.    Įsrutis -upė Mažojoj Lietuvoje. Susiliejusi su Ungura sudaro Priegliaus upę.

Visi tie buvę Vokietijos miestai dabar yra rusų valdomame Kaliningrado srityje ir turi rusiškus pavadinimus.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

  1. Ta proga prisiminiau seną lietuvių filmą apie Herkų Mantą. Palieku +1 :)

  2. Įdomu būtų jį dabar pažiūrėti.

  3. Julius:

    …”Stalupėnai 1938m. buvo pervadinti į Eitkūnai”… Tai netiesa! Stalupėnai ir Eitkūnai yra du skirtingi miesteliai. Eitkūnai prie pat Lietuvos sienos, o Stalupėnai už 12km nuo jos.

  4. Pasigendu nauju irasu :)
    (tyliai apsilankanti Feja..)

  5. Istorijos pamokėlė, naudinga:)

  6. Ačių Fejai ir laisvalaikiui

Rašyti komentarą