BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

21. BALTŲ GENTYS.

21. Kuršiai, Žiemgaliai, Sėliai ir Rytų lietuviai, Jotvingiai, Skalviai.   Apie visus juos po keliolika sakinių.

KURŠIAI - BALTŲ GENTIS, nuo VII iki XVII a. gyvenusi Lietuvos - Latvijos pasienyje. Vertėsi žemdirbyste, žvejyba. Apie 500 metų (nuo VIIa.) kovojo su vikingais. Nesudarę savo valstybės , buvo priversti 1229 - 1231m. pripažinti Kalavijuočių, nuo 1242m. Livonijos ordino valdžią. Šiaurės kuršiai, didžioji jų dalis (žiūr. žemėlapį), įsiliejo į besiformuojančių latvių tautybę (13-17a.), pietiečiai, mažesnė jų dalis, - sužemaitėjo ir įsiliejo į lietuvių tautą.  Nemažos dalies vietinių Kretingos, Plungės, Skuodo, Mažeikių rajonų gyventojų gyslomis teka ir senųjų kuršių kraujas.  Kuršių nerijos kuršininkai čia yra atsikėlę iš Kuršo.

ŽIEMGALIAI - BALTŲ GENTIS. 13a. Ip. Rytų Žiemgalą užkariavo Kalavijuočių ordinas.Tuo metu Dauguvos upės pakraščių gyventojus dažnai puldavo lietuviai. Kalavijuočiai Žiemgaliams ir Latgaliams pasiūlė savo pagalbą. 1205 m. žiemgaliai, vadovaujami Viestarto, kartu su kalavijuočiais sumušė iš žygio į estų žemes grįžtančią namo Žvelgaičio kariuomenę, nužudo Žvelgaitį ir net estų belaisvius.  Pasakojama, kad Žvelgaitis (Žagarėje buvo jo pilis. Ir dabar už Žagarės esantis kalnas vadinasi Žvelgaičio kalnas) 1205 m . žiemą  su savo kariuomene patraukė Rygos link. Rygos nepuolė (rygiečiai išsipirko) ir pasuko Livijos link. Rrįžtančius po sėkmingo žygio ir besiilsinčius, bemiegančius lietuvius staiga iš pasalų užpuolė kalavijuočiai su žiemgaliais , sumušė lietuvius. Žuvo ir |Žvelgaitis, jo galvą nukirto ir užmovė Rygoje ant stulpo - va nebebijokim lietuvių.   Netrukus Viestartas atsimetė nuo kalavijuočių ir ėmė vadovauti žiemgalių kovoms su jais.  1236m. prisidėjo prie lietuvių pergalės SAULĖS mūšyje ir paskui persekiojo per Žiemgalą besitraukiančius keriuomenės likučius.   XIII a. didžioli Žiemgalos dalis atsidūrė Livonijoje, ten juos asimiliavo latgaliai, o mažoji dalis, pietinė, - Lietuvoje ir sulietuvėjo.   Žiemgala Lietuvoje - tai Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio ir net Šiaulių rajonai.    Žiemgalos kalba apie XV a., nepalikusi jokių rašto paminklų, išnyko.     Žinotina, kad XIX a. latviškų Jelgavos apylinkių šnektų pagrindu susiformavo bendrinė latvių kalba.

SĖLIAI - BALTŲ GENTIS. Iki xv a. gyveno Latvijos pietryčiuose ir Lietuvos šiaurės rytuose. Sėlių apgyvendintą teritoriją vadina ne tik Sėlija , bet ir Aukšžeme (latv. - Aukszeme). Pirmosios baltų genčių gyvenvietės čia buvo jau II tūkt. pr. Kr.   Sėliai pradėjo apgyvendinti šią teritoriją pirmaisiais šimtmečiais po Kr.   XI-XIII a. čia buvo apie 30 piliakalnių ir sėlių centras Sėlpilyje. Dabar sėlių gyventoje teritorijoje yra įsikūrę Rokiškis, Biržai, Kupiškis, Zarasai, Pandėlys, Obeliai, Vabalninkas, Svėdasai, Dusetas.   Senpilyje rasti medinės pilies likučiai. Vokiečiai, užkariavę šią teritoriją, pastatė mūrinę pilį.   Yra žinių, kad senieji sėliai statė savo gyvenvietes pelkėto ežero viduryje ir salose.    Senoji  sėlių kultūra labai panaši į senųjų latgalių savo apranga ir papuošalais. Moterys nešiojo apykakles, apyrankes, žiedus, sagių vainikus. Labai mėgo pakabukus. Vyrų kapuose rastos karių apyrankės, sagės (švarkam, apsiaustam susegti), nešiojo žiedus ir odinius diržus.  Sėlių ir latgalių laidojimo kultūra buvo panaši. Tačiau sėlių vyrų kapavietėse rasta sujungtos pečių juostos ir prie kojų įdėtos pintinės su moterų papuošalų komplektu (apykaklės, apyrankės, sagės). Kojūgalyje rasti ir darbo įrankių komplektai.    Sėlių kalba šiuo metu yra mirusi, pėdsakų rasta tik jų tarmėse.

RYTŲ LIETUVIAI - TAIP PAT BALTAI.  Pirmiausia pažiūrėkite į žemėlapį (20 įrašas). Matome, kad ten kitų baltų genčių nebuvo, tik lietuviai-aukštaičiai, prie kurių vis artėjo slavai-rusai užimdami baltų žemes, todėl rytuose jokio genties “dalybų” ir nebuvo.

JOTVINGIAI - TAIP PAT BALTAI (dar vadinami sūduviais, dainuviais).  Gyveno užnemunėje, dab. Suvalkijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. 11-13 a. jotvingius bandė prisijungti ir Lenkija, ir Mazovija. O 12 a. dalį jotvingių žemių užkariavo Haličo-Volynės valstybė. Jotvingiai daug kariavo su kaimynais. Tikėtina, kad 12 a. pab. Jotva (jotvingiai) prisijungė prie LDK.   Mirusius jotvingiai laidodavo pilkapiuose, kurių sampilą apjuosdavo akmenų vainiku arba ir visą kapą apdėdavo akmenimis.    Jotvingių kalba ir kultūra buvo artimiausios lietuviams. Kalba išnyko 16-17 a., tačiau manoma, kad Belovežo girios atkampesnėse vietose  jotvingių kalba buvo gyva dar 20 a. I p. Vieninteliu rašytiniu šios kalbos paminklu laikytinas 1978 m . Belovežo girioje rastas lenkų-jotvingių kalbos žodynėlis. Įsidėmėtina, kad turime  dar du prūsų kalbos žodynėlius, ir viskas. Jotvingiai nuo seno garsėjo  beatodairiška jų karių  narsa, tautai būdinga itin  laisva   nepriklausoma dvasia.      Į s i d ė m ė t i n a , kad ilgai gyvavusią sampratą apie Suvalkų “jotvingiškumą“  visiškai paneigė neseni archeologiniai atradimai, parodę, kad  iki 15 a. Suvalkijoje gyvavo ne jotvingiai, o lietuviai ir nadruviai (prūsų gentis, žiūr. III ar IV žemėl.). Tai, vadinasi, tik po 15 a. čia atsiranda jotvingiai.

SKALVIAI - TAIP PAT BALTAI. Skalviai gyveno abipus Nemuno žemupio ( žiūr. III ar IV žemėl.). Skalvių ir Kuršių gentys buvo labai artimos, kai kuriuose vietose gyveno net mišriai. Vėliau, viduriniame geležies amžiuje, skalviai judėjo šiaurės kryptimi ir pasiekė Klaipėdos rajono apylinkes. O kuršiai plėtėsi į šiaurę - į lybių gyvenamas žemes. Į šiaurę nuo Nemupio žemupio skalviai įsiliejo į besiformuojančių lietuvių tautybę, o nuo Nemuno į pietus esantys skalviai įėjo į Rytprūsių teritoriją.   Skalvių teritorijai Lietuvoje galima priskirti Klaipėdos kraštą (išskyrus teritoriją į šiaurę nuo Klaipėdos pietinių apylinkių), Veiviržėnų, Judrėnų, Švėkšnos, Vaivuto apyl.  Skalviam buv. Rytprūsių teritorijoje - visą Nemuno žemupio dalį, 20 -30 km. į pietus, įskaitant  Tilžę, Ragainę.

Patarimas. Kiekvienas galite nusistatyti, kokios genties atstovas esate, bet reikia žiūrėti, kur gimė (ir gyveno) Jūsų tėvai, dar geriau - seneliai ar net proseneliai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (13)

  1. Įdomu paskaityti ir susimąstyti apie savo genties šaknis. Net pasimečiau, - kas aš? Jotvingių krašte užaugusi, o Kuršiuose gimusi…

  2. šitie dalykai man ir mokyklos laikais labai painiodavosi. Gerai, kad rašai, kaikam gali ir praversti. :)

  3. Fortūna, kad nustatytum, kokios genties atstovė esi, reikia žiūrėti, kur gimė ir gyveno seneliai, dar tiksliau - proseneliai.Tada žmonės mažiau maišėsi. Pvz., jei seneliai ar net proseneliai gimė ir gyveno Kuršiuose, tai nors gyventum ir JAV, esi kuršė.

  4. Farija, dabar nebesipainios, garantuoju - pažiūrėk žemėlapyje į Lietvą ir matysi,kurios gentys (jų dalys) įsijungė į Lietuvą, o kurios į kaimynines valstybes.

  5. Bet gerbiamasis beprotiškai sunku skaityti jūsų mirgu margu tekstus, o kaip tai susiję su Computerbild bei kelionių įspūdžiais galva neišneša…

  6. Egle:

    Viskas aisku, bet nesamone, nes nera pavaizduotu genciu gyvenvieciu zemelapyje kas yra ydomiausia..

  7. Ačiū už komentarą. Bet prašau, atsiversk (žemiau) “19.BALTŲ GENTYS” IR PAMATYSI ŽEMĖLAPĮ, TEN PARODYTA, KUR BALTŲ GENTYS GYVENO, O APAČIOJE DAR IŠVARDYTOS RAUDONAI GENTYS. O “20.BALTŲ GENTYS” - tai tas pats žemėlapis, mano perpieštas, ir kontūrine linija pažymėta dabartinės Lietuvos vieta.

  8. Ieva:

    Padekit.:D i siaures rytus nuo seliu gyvenusi gentis

  9. Ieva, atsiversk 20-ą įrašą, ten žemėlapis, ir pamatysi, kad į šiaurę nuo sėlių - jau dabartinė Latvija, o į rytus nuo sėlių Lietuvos gentis aukštaičiai.
    Tai ar padėjau? O jei ko nors kito norėjai, rašyk.
    Ieva, malonu, kad domies.

  10. Liudas:

    Dekoju Algirdui uz aiskuma.Beje, butu idomu paziureti prusu kalbos zodyna.

  11. Prašau, parašyk juostoje po Google “Prūsų kalbos žodynas” ir atsiversk “Atkurtas prūsų kalbos žodynas”. Ten ir pamatysi prūsų žodžius. Apskritai, ten ir kiti straipsniai apie prūsų kalbą.
    Man atrodo, kad gal net turi skalvietiško-prūsiško kraujo, jeigu nuo seno tose apylinkėse gyveno proseneliai. Sėkmės.

  12. Ema:

    Nu paskaityti tai įdomu, bet tekstas tai tikrai mirgu margu, paskui dar valandą akis skaudėjo…

Rašyti komentarą